Tyrannoroter heberti atradimas keičia iki šiol galvotą istoriją apie tai, kada sausumoje gyvenantys keturkojai ėmė maitintis augalais. Maždaug 307 mln. metų senumo fosilija parodė, kad pirmieji „bandymai” tapti žolėdžiais prasidėjo kur kas anksčiau, nei manyta iki šiol.
Naujai aprašytas tetrapodas Tyrannoroter heberti, gyvenęs prieš 307 mln. metų, laikomas vienu pirmųjų sausumos gyvūnų, „eksperimentavusių“ su augaliniu maistu.
Čikago Gamtos istorijos lauko muziejaus ir Karltono universiteto (Kanada) mokslininkų teigimu, Tyrannoroter buvo nedidelis mišraus maisto raciono tetrapodas – maždaug 25 cm ilgio. Suakmenėjusi jo kaukolė rasta iškastame medžio kelme Naujojoje Škotijoje (Kanada) ir detaliai ištirta naudojant didelės raiškos mikrokompiuterinę tomografiją.
„Tai vienas iš seniausių žinomų keturkojų, kurie maitinosi augalais“, – pabrėžė evoliucinis biologas ir tyrimo bendraautorius Arjanas Manna.
Pasak jo, Tyrannoroter atradimas rodo, kad bandymai pereiti prie žolėdžio mitybos prasidėjo jau ankstyviausių sausumoje gyvenusių tetrapodų – visų sausumos stuburinių, įskaitant žmones, protėvių – evoliucijos pradžioje.
Tyrannoroter kaukolėje buvo įprastų dantų eilės, tačiau taip pat ir kaulinės plokštelės – vadinamosios „dantų baterijos“ – viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Kaip ir vėlesnių žolėdžių, įskaitant kai kuriuos dinozaurus, atveju, šios plokštelės trinasi viena į kitą ir taip susmulkina kietus augalus.
„Mus labai nustebino tai, ką pamatėme gyvūno burnos viduje: šie papildomi dantys buvo skirti maistui malti, ypač augaliniam“, – sakė tyrimo vyresnioji autorė, paleontologė Hillary Maddin.
Mokslininkai pažymi, kad Tyrannoroter veikiausiai nebuvo griežtas vegetaras – tikėtina, jog jis maitinosi ir smulkiomis vabzdžiais ar kitais bestuburiais. Tokia mišri mityba galėjo padėti jo virškinimo sistemai pamažu prisitaikyti prie augalinio maisto.
Pastebėję žolėdės mitybos požymius Tyrannoroter kaukolėje, tyrėjai peržiūrėjo ir kitų pantilidų šeimos fosilijas. Pasirodo, panašių dantų struktūrų rasta ir dar senesniuose – maždaug 318 mln. metų – pavyzdžiuose.
Tyrėjų teigimu, šie rezultatai kartu su kitais naujausiais darbais pateikia tiesioginių įrodymų, kad žolėdystė atsirado labai greitai po to, kai tetrapodai išlipo į sausumą. Tai verčia peržiūrėti žolėdžių tetrapodų kilmės chronologiją ir rodo, kad bandymai maitintis augalais prasidėjo beveik iš karto po sausumos kolonizacijos.
Mokslininkai taip pat yra aptikę ir kitų senovinių plėšrūnų fosilijų. Pavyzdžiui, Argentinoje, pietinėje Patagonijos dalyje, rasti naujo milžiniško krokodilų giminaičio Kostensuchus atrox palaikai. Šis maždaug 70 mln. metų senumo plėšrūnas siekė apie 3,5 m ilgį, svėrė iki 250 kg, turėjo itin galingus žandikaulius ir aštrius dantis bei, tikėtina, medžiojo vidutinio dydžio dinozaurus.
