Dovilė Raustytė
nuotr. iš asmeninio N. Purschwitz archyvo
Sendaikčių krautuvėlės, blusturgiai, humanos, butikai, antikvariatai, komisai ir kitos padėvėtų, naudotų daiktų ar drabužių pardavimų vietos padeda mums dalyvauti netiesioginiuose mainuose. Kas kartą prikeldami ten įsigytą objektą naujam gyvenimui, prisidedame prie ryškėjančios revoliucijos prieš vartojimo kultūrą. Tačiau, kad ir kaip būtų, visiškai nuo jos atsiriboti, ypač miesto žmogui, kone neįmanoma…
Drabužių dizainerė iš Kanados Natalie Purschwitz padarė bandymą – metus laiko, tiksliau 365 dienas, ji rengėsi tik tai, ką pasisiuvo pati. Taigi prieš 2009 m. rugsėjo 1 d. ji atsikratė visų savo turimų drabužių, batų, rankinių, kitų aksesuarų, kojinių, kepurių, maudymosi kostiumėlių, apatinių drabužių – žodžiu visko, ką įmanoma nešioti ir dėvėti. Savo projektu, pavadintu „MakeShift“, moteris siekė išsiaiškinti, kokią įtaką jos situacija daro stiliui, gyvenimo būdui, kūrybai, apskritai idėjų vystymuisi bei jų generavimui.
Laikas.lt susisiekė su Natalie ir paklausė, kaip jai sekėsi visus tuos metus ir kokias išvadas ji padarė pasibaigus projektui.
.jpg)
Kaip sako pati drabužių dizainerė, didžiausias iššūkis buvo batai. Pirmąją pasigamintą avalynės porą ji sunešiojo per savaitę, tad reikėjo nemažai vargo, kol pavyko pasisiūti tvirtesnius batus, atlaikiusius net pusmetį. Apskritai visas projektas jai buvo labai svarbus savęs, kaip menininkės, išbandymas. Natalie siūdavosi drabužius ir prieš šį tyrimą, tačiau visai kas kita, jos žodžiais tariant, kai spintoje kabo dvi suknelės, o tavęs laukia svarbus vakaras.
„Noras nesirengti vis tais pačiais drabužiais ir laiko stoka lavina ne tik išradingumą, bet ir padeda išmokti greičiau siūti“, – pasakojo „MakeShift“ sumanytoja. Pasak jos, visada buvo smagu susilaukti dėmesio ir pagyrimų dėl vilkimo pačios pasisiūto originalaus drabužio. Tačiau, pradėjus rengtis savo gaminiais nuo galvos iki kojų, to dėmesio buvo per daug – dažniau pavykdavo atrodyti keistai nei gražiai: „Šis projektas davė labai daug kūrybiškumo mano stiliui, pakeitė jį, nes po truputį supratau, kokie drabužiai turi būti, kad pernelyg neišsiskirtum ir labiau visiems, įskaitant ir save, patiktum.“
Natalie neslepia, kad „MakeShift“ metai buvo ypatingai sunkūs. Visas laisvalaikis, pasak jos, buvo skirtas naujų drabužių, stiliaus detalių kūrimui, trūko fizinės veiklos, bendravimo. Per šį laikotarpį merginos gyvenime įvyko lūžis, pakeitęs ne tik draugus, bet ir kai kuriuos įpročius.
Pasibaigus projektui, viskas, ką ji per tuos metus sukūrė, buvo eksponuojama Vankuverio meno muziejuje, po to – meno institute. Ekspozicijas aplankė išskirtinis žmonių skaičius. Natalie juokaudama su siaubu prisimena tą dieną, kai visą savo garderobą atidavė muziejui ir liko tuščia spinta. Dabar, kaip ji pati sako, turi vos keletą kitų dizainerių drabužių, nes viską, ką sukuria pati, parduoda klientams ir iš to gyvena.
Visą projekto laikotarpį Natalie aktyviai rašė virtualų dienoraštį, kuris, kaip ir pati dizainerė, susilaukė daug visuomenės, spaudos ir televizijos dėmesio. Moteris internete taip pat prekiauja drabužių linija „Hunt & Gather“.
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas gruodžio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai:
Nauja vartojimo forma – mainai
Micius: „Pasidalinęs žmogus neturi mažiau“
Atsisiųsti ar pirkti?
A. Mamontovas: „Albumai – mano gyvenimo dienoraštis“
