Ką daryti kai šalta kūnui? Patarimais dalijasi ekspertai

Šaltkrėtis, drebulys ir nemalonus šalčio pojūtis kūne – tai reiškiniai, kuriuos gali lemti daugelis priežasčių, nuo paprasto peršalimo iki rimtesnių sveikatos problemų. Svarbu suprasti šių simptomų priežastis ir žinoti, ką daryti kai šalta kūnui.

Kodėl būna kūnui šalta?

Kūno temperatūros reguliavimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugelis organizmo sistemų. Mūsų kūnas nuolat stengiasi išlaikyti optimalų 37°C temperatūros lygį, tačiau įvairūs veiksniai gali sutrikdyti šį pusiausvyrą, sukelti šalčio pojūtį ir netgi hipotermiją.

Šalčio pojūtis gali būti lengvas ir laikinas, arba sunkus ir ilgalaikis, priklausomai nuo priežasties ir sunkumo. Svarbu atpažinti galimas priežastis, kad tinkamai reaguotume ir išvengtume galimų komplikacijų.

Kūno temperatūros sumažėjimas gali būti susijęs su:

• Aplinkos temperatūra. Tai akivaizdžiausia priežastis. Šalta aplinka natūraliai sumažina kūno temperatūrą. Organizmas bando kompensuoti šilumos nuostolius susiaurindamas kraujagysles, dėl ko oda tampa šalta. Ilgai esant šaltoje aplinkoje, gali kilti hipotermija.
• Mažas aktyvumas. Nedaug judant, kūnas gamina mažiau šilumos. Mūsų raumenys yra svarbiausias šilumos šaltinis, todėl fizinis aktyvumas padeda išlaikyti optimalią kūno temperatūrą.
• Peršalimas ar gripo virusinė infekcija. Imuninė sistema, kovodama su infekcija, gali sukelti šaltkrėtį ir kūno temperatūros svyravimus. Šaltkrėtis yra organizmo bandymas padidinti kūno temperatūrą, kad būtų galima efektyviau kovoti su infekcija.
• Anemija. Dėl mažesnio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio kraujyje, organizmas mažiau efektyviai aprūpinamas deguonimi ir šiluma. Deguonis būtinas ląstelių energijos gamybai, o mažesnis jo kiekis gali sukelti silpnumą, nuovargį ir padidėjusį jautrumą šalčiui.
• Hipotiroidizmas (skydliaukės funkcijos sutrikimas). Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, įskaitant šilumos gamybą. Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti nuolatinį šalčio pojūtį, svorio padidėjimą, nuovargį ir kitus simptomus.
• Kraujotakos sutrikimai. Sutrikusi kraujotaka gali sumažinti šilumos pasiskirstymą po kūną. Tai gali pasireikšti šalčio pojūčiu galūnėse (rankų ir kojų pirštuose), o sunkiais atvejais – ir viso kūno šalčiu. Priežastys gali būti širdies ir kraujagyslių ligos, aterosklerozė ar Raynaud’o sindromas.
• Dehidratacija. Vandens trūkumas organizme gali neigiamai paveikti kraujotaką ir šilumos reguliavimą, nes kraujas tampa tirštesnis ir sunkiau cirkuliuoja.
• Kai kurios ligos. Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, gali sukelti padidėjusį jautrumą šalčiui dėl nervų pažeidimų ar kitų komplikacijų.
• Vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kai kurie beta blokatoriai, gali turėti šalutinį poveikį, kuris apima padidėjusį šalčio pojūtį.

Jeigu šalčio pojūtis yra stiprus, nuolatinis ar lydimas kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Kodėl sutrinka kraujotaka?

Tinkama kraujotaka yra gyvybiškai svarbi visų organų ir audinių aprūpinimui deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, taip pat šilumos paskirstymui po visą kūną. Kraujotakos sutrikimai gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant šalčio pojūtį galūnėse. Šių sutrikimų priežastys gali būti įvairios: šaltis, stresas ar kitokie veiksniai gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą, mažindami kraujo tekėjimą į galūnes.

Aterosklerozė, arba arterijų sukietėjimas, blokuoja kraujagysles ir taip mažina kraujotaką. Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, taip pat gali sumažinti kraujotakos efektyvumą.

Mažas fizinis aktyvumas sulėtina kraujotaką, o rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, dar labiau sutrikdydamas kraujo tekėjimą. Visi šie veiksniai gali prisidėti prie nepakankamos kraujotakos ir sukelti šalčio pojūtį, ypač rankose ir kojose.

Ką daryti kai pradedama jausti, jog šąla galūnės?

Šalčio pojūtis galūnėse gali būti nemalonus ir netgi signalizuoti apie galimas sveikatos problemas. Tačiau dažniausiai tai yra lengvai išsprendžiama problema, ypač imantis veiksmų, kurie pagerina kraujotaką ir šilumos gamybą organizme. Jei jaučiate, kad šąla galūnės, pabandykite šiuos veiksmus:

1. Apsirenkite šilčiau. Užsidėkite pirštines, kojines, kepurę ir šaliką. Šilti drabužiai sukuria izoliacinį sluoksnį, neleidžiantį šilumai išeiti iš kūno. Pasirinkite kvėpuojančias medžiagas, kurios neleistų prakaituoti ir atvėsti. Tam labai puikiai tinka
2. Judėkite. Fizinė veikla skatina kraujotaką, todėl šiluma greičiau pasiskirsto po visą kūną. Net lengvas pasivaikščiojimas ar kiti judesiai gali padėti sušilti.
3. Išgerkite šiltų gėrimų. Šilta arbata, kava (saikingai), karštas vanduo su citrina ar imbieru padės sušilti iš vidaus. Šilti skysčiai padeda organizmui palaikyti optimalią temperatūrą. Venkite per daug kofeino, nes jis gali turėti diuretikų poveikį ir dehidratuoti organizmą.
4. Pasidarykite šiltą vonią ar dušą (bet ne karštą!). Šiltas vanduo pagerins kraujotaką ir padės sušilti. Tačiau per karštas vanduo gali išsausinti odą ir netgi sukelti priešingą efektą.
5. Valgykite šiltą maistą. Šiltas maistas padeda sušilti iš vidaus, o maistingos medžiagos aprūpina organizmą energija šilumos gamybai. Pabandykite sriubas, troškinius ar kitus šiltus patiekalus.
6. Venkite alkoholio. Nors alkoholis gali sukelti trumpalaikį šilumos pojūtį, išplėsdamas kraujagysles, jis iš tikrųjų ilgainiui sumažina kūno temperatūrą, nes greitina šilumos praradimą. Be to, alkoholis gali dehidratuoti organizmą, todėl dar labiau pabloginti kraujotakos procesus.
7. Patikrinkite savo vaistus. Kai kurie vaistai gali sukelti šalčio pojūtį kaip šalutinį poveikį. Jei įtariate, kad jūsų vartojami vaistai gali būti šios problemos priežastis, pasitarkite su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nuolatinis ar stiprus šalčio pojūtis gali būti rimtos sveikatos problemos požymis, todėl svarbu neignoruoti šių simptomų, ypač jei juos lydi kiti nerimą kelianti požymiai. Kreipkitės į gydytoją, jei šalčio pojūtis yra nuolatinis ir nepraeina net ir imant priemones sušilti, pavyzdžiui, apsirengus šilčiau ir esant šiltoje aplinkoje.

Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei šalčio pojūtis yra toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai. Be to, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei šalčio pojūtį lydi skausmas krūtinėje, dusulys, svaigulys ar alpimas, rankų ar kojų tirpimas ar dilgčiojimas, nenormaliai didelis ar mažas kūno svoris, nuolatinis nuovargis ar odos spalvos pakitimai (mėlyna ar blyški oda).

Jei šalčio pojūtis atsirado staiga ir netikėtai, ir jį lydi kiti simptomai, taip pat būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Net jei neturite kitų simptomų, bet jaučiatės susirūpinę dėl savo šalčio pojūčio, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nėra skirta pakeisti medicininę konsultaciją. Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą dėl individualių patarimų. Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti jūsų būklę ir skirti reikiamą gydymą.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.