Smilgos – universalūs ir dekoratyvūs augalai, kurie gali papuošti bet kokį sodą, sukurdami natūralų ir elegantišką vaizdą. Jos pasižymi ne tik įvairiomis formomis ir aukštais, nuo vos kelių centimetrų iki daugiau nei metro aukščio, bet ir spalvų gama, apimančia žalius, melsvus, geltonus ir netgi rausvus atspalvius.
Šis įvairumas leidžia puikiai pritaikyti smilgas prie bet kokio stiliaus sodo ir sukurti įvairias kompozicijas – nuo minimalistinių iki sodrių ir spalvingų. Smilgos gali būti naudojamos kaip fonas kitiems augalams, kaip akcentas gėlynuose ar alpinariumuose, ar net kaip savarankiškas dekoratyvinis elementas.
Jų elegantiškos formos ir švelnus judesys vėjyje sukuria raminančią ir harmoningą atmosferą. Šį pavasarį pasodinkite smilgas ir mėgaukitės grožiu visą sezoną, nuo žydėjimo iki žiemos, kai jos tebėra dekoratyvios ir suteikia žiemos sodui struktūros.
1. Paprastoji smilga (Calamagrostis epigejos)
Paprastoji smilga (Calamagrostis epigejos) – viena iš populiariausių ir nereikliausių smilgų rūšių, tinka auginti įvairiose vietose, tiek saulėtose, tiek pusiau pavėsingose. Ji užauga iki 1,5 m aukščio, kartais net ir šiek tiek aukštesnė ir išsiskiria švelniais, lankstūs žaliais lapais, kurie gražiai siūbuoja vėjyje.
Vasaros pabaigoje pradeda žydėti purpurinės spalvos skerdėmis, kurios atrodo labai dekoratyviai ir ilgai išlieka ant augalo. Šios skerdės suteikia smilgai papildomo žavesio ir tampa įdomiu akcentu rudeniniame sode.
Paprastoji smilga yra atspari šalčiams ir nereikli dirvožemiui, todėl puikiai tinka pradedantiems sodininkams, ieškantiems nereiklaus, bet dekoratyvaus augalo. Ji gerai auga įvairiose dirvose, nors geriausiai jaučiasi gerai drenuojamoje, drėgnoje žemėje. Paprastąją smilgą galima sodinti grupėmis, sukurti gyvatvores arba derinti su kitais augalais gėlynuose.
2. Eraičinas (Festuca glauca)
Eraičinas (Festuca glauca) – kompaktiškas ir dekoratyvus augalas, idealiai tinkantis alpinariumams, akmenų sodams ar kitoms saulėtoms, sausesnėms vietoms sode. Jo lapai yra siauri, melsvai žali, dažnai susukti į vamzdelį, sudarantys tankų, apvalų kerą, kuris išlaiko savo formą visą sezoną.
Šis augalas užauga iki 30 cm aukščio, todėl puikiai tinka mažiems gėlynams ar akcentui tarp kitų augalų.
Eraičinas reikalauja gerai drenuojamos dirvos, nes nemėgsta užmirkimo, ir saulėtos vietos. Pavėsyje jo lapai gali prarasti savo intensyvią melsvą spalvą ir tapti blyškesni. Augalas yra atsparus sausrai ir nereikalauja daug priežiūros, todėl puikiai tinka užimtiems sodininkams. Eraičinas gražiai atrodo sodinamas grupėmis, sukurdamas dekoratyvias dėmes sode.
3. Ašuotė kibioji (Stipa tenuissima)
Ašuotė kibioji (Stipa tenuissima) – subtili ir elegantiška smilga, išsiskirianti švelniais, plonais ir beveik siūliškai švelniais lapais, kurie švelniai siūbuoja net ir silpniausiame vėje, sukurdami judantį, gyvą vaizdą. Užauga iki 60 cm aukščio, kartais gali būti ir kiek aukštesnė, priklausomai nuo augimo sąlygų.
Jos žiedynai yra smulkūs ir švelnūs, beveik nematomi iš toli, tačiau sukuria subtilų tekstūros kontrastą su lapais. Ašuotė kibioji mėgsta saulėtą vietą ir gerai drenuojamą dirvą, nes nemėgsta užmirkimo. Ji yra gana atspari sausrai, todėl puikiai tinka sausringoms vietoms sode.
Ypač gražiai atrodo pasodinta grupėmis, kur jos smulkūs lapeliai sukuria lengvumo ir judėjimo įspūdį. Šis augalas puikiai tinka kuriant natūralistinius gėlynus, kaip fonas kitiems augalams, arba kaip akcentas akmenų soduose. Rudenį Ašuotės kibiosios lapai įgauna aukso spalvą, dar labiau papuošdami sodą.
4. Pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria)
Pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria) – aukšta ir įspūdinga smilga, idealus pasirinkimas dideliems sodams ar erdvėms, kur reikia sukurti vertikalumą ir struktūrą. Jos lapai yra kieti, žali, lankstūs, bet pakankamai tvirti, užauga iki 1,5 m ir net daugiau aukščio, formuodami tankius, dekoratyvius kerus.
Ši smilga, kaip ir rodo pavadinimas, gerai tinka smėlingam dirvožemiui, tačiau gali augti ir kitose drenuojamose dirvose. Pajūrinė smiltlendrė yra labai atspari vėjui ir smėlio audroms, todėl puikiai tinka sodinti kaip apsaugą nuo vėjo kitiems augalams sode.
Ji taip pat gali būti sodinama kaip dekoratyvinis elementas, kuris suteiks sodui natūralaus laukinės gamtos žavesio. Sodinant Pajūrinę smiltlendrę, reikia atsižvelgti į jos plitimą, nes ji gana sparčiai auga ir gali užimti daug vietos. Todėl rekomenduojama apriboti jos augimą, naudojant tam skirtas juostas arba reguliariai genint.
5. Melvenė nendrinė (Molinia caerulea ‘Karl Foerster’)
Melvenė nendrinė (Molinia caerulea ‘Karl Foerster’) – vertikalios formos smilga, išsiskirianti savo elegantiška ir architektūriška išvaizda. Šis augalas formuoja siaurą, aukštą kerą, kuris išlieka dekoratyvus visą sezoną. Žydi vasaros pabaigoje, išleisdama rausvai rudus, plunksniškus žiedynus, kurie gražiai kontrastuoja su siaurais, žaliais lapais.
Žydėjimo metu Melvenė nendrinė tampa tikra sodo puošmena. Užauga iki 1,5 m ir net daugiau aukščio, priklausomai nuo augimo sąlygų. Mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą ir drėgną, bet gerai drenuojamą dirvožemį. Ji gerai auga drėgnesnėse vietose, tačiau nereikėtų sodinti į vietas, kur vanduo ilgai užsistovi.
Ši smilga puikiai tinka kaip vertikalus akcentas gėlynuose, ypač derinama su žemesniais augalais. Rudenį jos lapai įgauna gražius aukso ir vario atspalvius, taigi Melvenė nendrinė puošia sodą iki pat žiemos.
6. Viksva
Viksva Dryžuotasis ašuolis (Carex oshimensis ‘Evergold’) – nors ir nėra smilga, savo išvaizda labai primena smilgas ir puikiai dera smilgynuose, sukurdama įdomių tekstūrų ir spalvų derinius. Šio augalo lapai yra siauri, lankstūs, dryžuoti, geltonai žali, o tai sukuria įdomų kontrastą su kitais augalais, ypač žaliais ar melsvais. Šis dryžuotas efektas išlieka dekoratyvus visą sezoną, net ir nežydint.
Viksva užauga iki 30-40 cm aukščio, formuodama tankų, kompaktišką kerą. Ji mėgsta pusiau pavėsingą vietą, apsaugotą nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių, ir drėgną, bet gerai drenuojamą dirvožemį.
Viksva yra gana nereiklus augalas, atsparesnis šešėliui nei daugelis smilgų, todėl tinka sodinti ten, kur kitiems augalams gali trūkti saulės šviesos. Ji puikiai dera su kitais žoliniais augalais ir gali būti sodinama kaip fonas aukštesniems augalams arba kaip akcentas gėlynuose ir mišriuose gėlynuose.
7. Bronzinė viksva (Carex comans ‘Bronze’)
Bronzinė viksva (Carex comans ‘Bronze’) – dekoratyvus augalas, savo išvaizda primenantis smilgas, tačiau pasižymintis išskirtine lapų spalva. Šio augalo lapai yra siauri, lankstūs ir gražios bronzinės spalvos, kuri išlieka dekoratyvi visą sezoną.
Bronzinė viksva formuoja tankų, kompaktišką kerą, kuris atrodo itin efektingai, ypač pasodintas grupėmis. Ji mėgsta saulėtas vietas, kur jos lapai įgauna ryškiausią spalvą, ir gerai drenuojančią dirvą. Šis augalas yra gana atsparus sausrai, todėl puikiai tinka sausringoms vietoms sode.
Bronzinė viksva yra universalus augalas, tinkantis įvairioms kompozicijoms kurti. Ji gali būti sodinama kaip akcentas gėlynuose, alpinariumuose, arba kaip žemų augalų fonas.
Pasodinus bronzinę viksvą grupėmis, sukuriamas įspūdingas, spalvingas vaizdas, kuris puošia sodą visą sezoną. Rudens sezonu bronziniai atspalviai tampa dar sodresni, sukurdami šiltą ir jaukų rudeninį akcentą.
Smilgų sodinimas ir priežiūra
Smilgas geriausia sodinti pavasarį arba rudenį. Pasirinkite tinkamą vietą, atsižvelgdami į konkrečios smilgos rūšies poreikius. Smilgos paprastai nereikalauja ypatingos priežiūros. Joms reikia tik reguliaraus laistymo, ypač sausros periodais. Žiemą dauguma smilgų išlieka dekoratyvios, todėl nereikia jų nukirpti. Pavasarį galima apgenėti senus, džiūstančius lapus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
