Daugelis žmonių nuo vaikystės buvo įsitikinę, kad arbūzų sėklos gali būti pavojingos. Esą jos gali sukelti apendicitą arba net pradėti dygti žmogaus pilve. Tačiau šie įsitikinimai apie arbūzus yra tik mitai, neturintys pagrindo. Šiame straipsnyje aptarsime, ar tikrai arbūzų sėklos yra pavojingos ir kokią naudą jos gali suteikti jūsų sveikatai.
Mitai apie arbūzus ir sėklas
Vienas iš gajausių mitų, kurį girdime nuo vaikystės, yra tas, kad prarytos arbūzų sėklos gali užkimšti apendicitą ir sukelti jo uždegimą. Toks teiginys neturi jokio mokslo pagrindo. Apendicitas atsiranda dėl kitų priežasčių, tokių kaip uždegimas dėl išmatų užsikimšimo arba infekcijos. Prarytos sėklos, kaip ir kiti nesuvirškinami augaliniai produktai, tiesiog praeina pro virškinimo sistemą ir natūraliai išsiskiria iš organizmo.
Kitas mitas, kurį girdime vaikystėje, yra tas, kad arbūzo sėkla „užaugs“ mūsų skrandyje. Tai taip pat netiesa. Kad sėklos pradėtų dygti, reikalingos tam tikros sąlygos, tokios kaip šviesa, šiluma ir, svarbiausia, dirva. Žmogaus skrandyje nėra nei dirvos, nei sąlygų, kurios leistų sėkloms dygti, nes skrandžio sultys greitai sunaikina jų apsauginę lukšto dangą.
Arbūzų sėklų nauda sveikatai
Maistingosios medžiagos ir baltymai
Tiesa, kad arbūzų sėklos yra ne tik saugios, bet ir naudingos sveikatai. Sėklos yra puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis, kuriame gausu naudingų medžiagų. Jos taip pat turi sveikų riebalų, ypač nesočiųjų riebalų rūgščių (omega-6), kurios yra svarbios širdies ir smegenų sveikatai.
Skirtumai nuo kitų maisto produktų
Arbūzų sėklos taip pat yra puikus skaidulų šaltinis, kurios padeda gerinti virškinimą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir ilgesnį laiką palaikyti sotumo jausmą. Be to, jos turi svarbių vitaminų ir mineralų, tokių kaip magnis, geležis, cinkas, B grupės vitaminai (folio rūgštis) ir antioksidantai, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso ir stiprina imunitetą.
Kaip pasiekti maksimalią naudą?
Norint gauti maksimalią naudą iš arbūzų sėklų, jas reikia kramtyti. Jei nuryjate jas sveikas, jos greitai praeina per virškinimo sistemą, todėl dauguma naudingų medžiagų nebus pasisavintos. Sėklas galima džiovinti, kepti (kaip moliūgų sėklas) ir valgyti kaip užkandį arba pridedant jas prie salotų ar kokteilių.
Mitai apie cianidą ir sėklas
Yra baimių dėl cianido, kurį tariamai gali turėti arbūzų sėklos. Nors sėklose gali būti labai mažas kiekis amigdalino, jo koncentracija yra tokia menka, kad ji visiškai nepavojinga žmogaus sveikatai, net jei suvalgysite didelį kiekį sėklų. Norint sukelti pavojų, reikėtų suvalgyti milžinišką kiekį sukramtytų sėklų, kas praktiškai yra neįmanoma.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
