Šiandien gausus būrys Lietuvos žemdirbių prisijungė prie istorinio, masinio visos Europos Sąjungos ūkininkų protesto Briuselyje. Mūsų tikslas – atkreipti Europos lyderių dėmesį į kritinę padėtį žemės ūkio sektoriuje.
Šiomis dienomis Lietuvos Respublikos Prezidentas dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime. Tikimės, kad jis gina Lietuvos ūkininkų interesus. Pirmadienį Lietuvos ūkininkų sąjunga laišku kreipėsi į Prezidentą, dar kartą pabrėždama, kad žemės ūkis yra strategiškai svarbi Europos ekonomikos ir maisto saugumo dalis, tačiau sektorius patiria didžiulį spaudimą ir veikia nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis.
Europos Komisijos siūloma žemės ūkio politikos struktūros pertvarka, mažinant jos finansavimą ir keičiant iki šiol gerai veikusią Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sistemą, silpnina Europos Sąjungos vienybę.
Trūksta teisingumo, stabdo biurokratija
Visos Europos ūkininkai jaučia vis sunkiau pakeliamą naštą dėl sparčiai didėjančių gamybos kaštų (trąšų, žaliavų), nuolat mažėjančių pajamų ir painios, tarpusavyje prieštaringos reguliacinės aplinkos. Didelį nerimą kelia Europos Komisijos pasiūlymas penktadaliu sumažinti BŽŪP biudžetą ir iš esmės atsisakyti dešimtmečius veikiančios šios politikos struktūros.
Dar kartą atkreipiame dėmesį į nesąžiningas paramos sąlygas Lietuvos žemdirbiams. Lietuvos žemės ūkio gamintojams ir toliau sudaromos nelygiavertės konkurencijos sąlygos: turime laikytis tų pačių griežtų įsipareigojimų, standartų ir aplinkosaugos tikslų kaip ir kitų šalių ūkininkai, tačiau gauname mažiausias tiesiogines išmokas visoje Europos Sąjungoje. Privalo galioti teisingumo principas: jei reikalavimai yra vienodi ar dar papildomi, tokia pati turi būti ir finansinė parama.
Dabartinis Europos institucijų požiūris, kai deklaruojama parama žemės ūkiui, tačiau mažinamas šiai sričiai skirtas biudžetas ir skatinami žemės ūkiui kenksmingi prekybos susitarimai, veda prie investicijų stabdymo ir didesnės priklausomybės nuo importo. Be to, naujos direktyvos, pavyzdžiui, Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (IED), ir mokesčiai, tokie kaip Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas trąšoms, dar labiau didina gamybos sąnaudas ir kuria teisinį neapibrėžtumą.
Laiške Europos Sąjungos lyderiams išdėstyti konkretūs žemdirbių reikalavimai. Lietuvos ūkininkai tikisi, kad Briuselyje bus išgirstas aiškus prašymas imtis šių veiksmų.
1. Finansiškai stipri ir konkurencinga BŽŪP po 2027 m.
- Apsaugoti ir nemažinti BŽŪP biudžeto, užtikrinant jo apsaugą nuo infliacijos ir suderinamumą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis.
- Nedelsiant užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją ir panaikinti dešimtmečius trunkančią Lietuvos ūkininkų diskriminaciją.
- Pripažinti Baltijos šalių žemdirbių strateginę reikšmę Europos Sąjungos rytinės sienos saugumui ir skirti atitinkamą paramą.
- Peržiūrėti aplinkosaugos ir gamybos tikslų proporcingumą, kad jie būtų realistiški ir įgyvendinami.
2. Sąžiningi prekybos santykiai
- Suteikti deramą svarbą žemės ūkiui visose tarptautinėse prekybos derybose.
- Stabdyti sutarties su MERCOSUR šalimis ratifikavimą tol, kol nebus užtikrintas abipusiškumo principas ir veiksminga Europos Sąjungos žemės ūkio produktų apsauga.
3. Tikras reikalavimų supaprastinimas ir teisinis aiškumas
- Užkirsti kelią dirbtiniam produktų savikainos didėjimui per mokesčius, naujų nepagrįstų reikalavimų ar apribojimų žemės ūkio gamybai nustatymą bei esamų reikalavimų nepamatuotą griežtinimą.
- Atidėti trąšų įtraukimą į Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, nes tai neproporcingai padidintų išlaidas sektoriui, kuris yra ypač priklausomas nuo importo.
Žemės ūkio politika išlieka vienu iš stipriausių Europos vienybės simbolių. Mes, ūkininkai, esame ir norime išlikti atsakingi europiečiai, tačiau Europa rizikuoja padaryti strateginę klaidą, jei dabar nesiims ryžtingų veiksmų.
Neatsižvelgti į nerimą, kurį jaučia visos Europos Sąjungos ūkininkai, užtikrinantys aprūpinimą maistu ir socialinį bei ekonominį stabilumą, būtų brangiai kainuojanti klaida trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Norint išlaikyti patikimą maisto tiekimą ir stabilumą Europoje, būtini skubūs ir apčiuopiami politiniai sprendimai.

