Ne vienas Lietuvos ūkininkas pastebi, kad stabilų derlių užauginti darosi vis sunkiau. Dėl intensyvaus žemės dirbimo ir kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, o tai tiesiogiai veikia tiek derliaus kiekį, tiek jo kokybę. Vis daugiau ūkininkų įsitikina, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – padeda atkurti dirvos balansą ir pasiekti stabilesnį derlių.
„Pagrindinė organinių trąšų savybė – gerinti ir stabilizuoti dirvožemio būklę, o būtent tai ūkininkams yra svarbiausia. Kuo daugiau stabilumo turime pasėliuose, tuo didesnį derliaus potencialą galime išnaudoti. Vis dėlto svarbu suprasti, kad organinės trąšos yra labai skirtingos, todėl ir jų poveikis nevienodas. Bandymai rodo, kad kai kurios jų derlių gali padidinti net iki 1,5–1,8 tonos iš hektaro“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
Skirtingos trąšos – skirtingam poveikiui
A. Lukoševičiaus teigimu, šiuo metu daugiausia naudojamos trys pagrindinės organinių trąšų rūšys:
- standartinis paukščių mėšlas iš viščiukų broilerių fermų,
- grynas paukščių mėšlas iš vištų dedeklių,
- augalinės kilmės organinės trąšos.
„Pirmosios rūšies trąšos skyla lėtai, jose gausu maistinių medžiagų, todėl jų poveikis ir dirvožemiui, ir augalų mitybai yra didelis. Gryno paukščių mėšlo mineralizacija itin aukšta – dirvožemis gausiai praturtinamas naudingomis mineralinėmis medžiagomis. Tuo tarpu augalinės kilmės trąšose gausu azoto ir sieros, o organinių medžiagų kiekis siekia apie 65 proc. Svarbu ir tai, kad jose esančios maistinės medžiagos atpalaiduojamos labai greitai, todėl augalai gauna stiprų impulsą augimui“, – aiškina specialistas.
Organinių trąšų poveikį galima įvertinti ir plika akimi: tokiuose laukuose pasėliai būna aukštesni, tvirtesni, vienodesni. Be to, šios trąšos gali sumažinti mineralinių trąšų poreikį.
„Pavyzdžiui, viename hektare javų pasėlių panaudojus 300–400 kg tam tikrų augalinių organinių trąšų, galima visiškai patenkinti sieros poreikį ir iš dalies – azoto poreikį, nes azoto dalis tokiose trąšose siekia net 12 proc.“, – sako A. Lukoševičius.
Tyrimai patvirtina organinių trąšų veiksmingumą
Siekiant tiksliai įvertinti organinių trąšų naudą, „Linas Agro“ reguliariai atlieka trąšų bandymus. Naujausi tyrimai vykdyti vasarinių kviečių ir žirnių pasėliuose. Šiemet atliktuose bandymuose naudotos koncentruotos trąšos, pagamintos iš dedeklių vištų mėšlo, kurios buvo derinamos su mineralinėmis trąšomis.
Gauti duomenys parodė, kad pasėlių šaknų masė padidėjo maždaug 7–25 proc., o žalioji masė taip pat išaugo – vasarinių kviečių atveju apie 15 proc.
Keitėsi ir derliaus rodikliai – jie vidutiniškai išaugo 2–3 proc. Bandymai atskleidė, kad vasariniai kviečiai, auginti maždaug 45 našumo balo žemėje ir patręšti dedeklių vištų mėšlo pagrindu pagamintomis organinėmis trąšomis (800 kg/ha norma), subrandino 1,8 proc. stambesnius grūdus.
„Žinoma, konkrečios reikšmės priklauso nuo augalo rūšies, dirvožemio ir tręšimo balanso. Tačiau bandymai aiškiai parodė, kad didesnės organinių trąšų normos derliaus rezultatus veikia efektyviau. Taip nutinka todėl, kad organinės trąšos papildo dirvos maisto medžiagų atsargas, yra lengvai įsisavinamos ir prailgina aktyvų augalų maitinimosi laikotarpį“, – komentuoja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Pasak jos, gerų rezultatų, naudodami organines trąšas, pasiekia ir patys ūkininkai. Gamybiniuose laukuose rudenį prieš sėją panaudojus 500 kg ir daugiau dedeklių vištų mėšlo trąšų, einamaisiais metais derliaus prieaugis gali siekti 1,5–1,7 t/ha.
„Organinės trąšos, naudojamos kartu su mineralinėmis, suteikia papildomą impulsą pasėliams augti ir klestėti. Tačiau svarbu suprasti, kad jos nepagerina dirvožemio būklės dešimtmečiui į priekį – veiksmingiausias poveikis jaučiamas vieną–du sezonus. Pagrindinis jų tikslas – paskatinti didesnį derlingumą būtent esamu laikotarpiu“, – pabrėžia G. Pšibišauskienė.
Tręšimo laikas ir pasirinkimas: kada ir kokias organines trąšas naudoti?
Paklaustas, kada tinkamiausia tręšti organinėmis trąšomis, A. Lukoševičius pažymi, kad jos gali būti naudojamos ir rudenį, ir pavasarį.
„Rudenį geriau rinktis lėčiau skylačias trąšas, pavyzdžiui, gaminamas paukščių mėšlo pagrindu, o pavasarį – augalines“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, pavasarį labai svarbios greitai atpalaiduojamos maisto medžiagos, kurios leistų pasėliams sparčiai atsigauti po žiemos. Augalinės organinės trąšos gali visiškai kompensuoti sieros trūkumą ir kartu pagerinti dirvožemio būklę.
„Rudenį, sėjos metu, rekomenduotina rinktis paukščių mėšlo pagrindu pagamintas trąšas, kurios iš lėto atiduotų maistines medžiagas ir padėtų pasėliams sustiprėti prieš žiemą. Augalinės organinės trąšos taip pat gali būti naudojamos rudenį, kai dirvoje trūksta azoto ir reikalingas pradinis tręšimas greitai veikiančiu azotu. Tai ypač geras sprendimas tręšiant žieminius rapsus: taip jau rudenį užtikrinamas geresnis pradinis augimas, kuris vėliau tampa labai svarbus galutiniam derlingumui“, – aiškina jis.
Finansinė nauda ir mineralinių trąšų efektyvumo didinimas
A. Lukoševičius pabrėžia, kad organines trąšas verta rinktis ir dėl ekonominių priežasčių – jų tonos kaina paprastai gerokai mažesnė nei mineralinių trąšų.
Naudojant kombinuotą tręšimą – derinant organines ir mineralines trąšas – galima padidinti ir pačių mineralinių trąšų efektyvumą, pagerinti augalų augimo sąlygas ir galutinį derlių.
„Organines trąšas augalai apskritai geriau toleruoja, jos patogios naudoti: galima barstyti paskleidžiant po lauką arba įterpti lokaliai prie sėklos. Bandymai patvirtino, kad tokios trąšos yra netoksiškos, saugios pasėliams, nesukelia streso, o priešingai – turi stiprų biostimuliuojantį poveikį augalų šaknų ir antžeminės dalies augimui“, – teigia specialistas.
Dirvožemio tyrimai – būtina sąlyga tinkamam tręšimui
Pasak A. Lukoševičiaus, ūkininkai, norintys efektyviai naudoti organines trąšas, pirmiausia turi gerai pažinti savo dirvožemį – atlikti dirvožemio tyrimus ir įvertinti, kokių elementų bei maistinių medžiagų trūksta.
„Svarbiausia – išlaikyti tinkamą balansą, kad augalai gautų reikiamą azoto, fosforo, kalio, sieros ir kitų elementų kiekį. Vien organinės trąšos, nors ir suteikia stiprų augimo stimulą, dažnai nėra pakankamos, jeigu siekiama maksimalaus rezultato. Todėl optimalus sprendimas – kombinuotas tręšimas, derinant organines ir mineralines trąšas“, – pataria „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas.
