Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio, tačiau net ir nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti rimtu išbandymu. Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad saikingas alkoholio vartojimas nekenkia, medikai pabrėžia – visiškai saugios dozės nėra. Vis dėlto gydytoja dalijasi patarimais, kaip šventiniu laikotarpiu elgtis sąmoningiau ir kuo mažiau apkrauti organizmą.
„Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo – jos veikia kaip filtras, neutralizuojantis ir iš kraujo pašalinantis toksinus. Alkoholis organizme skaidomas būtent kepenyse, dalyvaujant specifiniams fermentams. Šio proceso metu susidaro kelios medžiagos, iš kurių viena – acetaldehidas – yra itin toksiška. Ji sukelia apsinuodijimą ir yra pagrindinė pagirių sindromo priežastis“, – aiškina sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Beatričė Vėliuvienė.
Per vieną vakarą suvartojus didelį alkoholio kiekį, kepenys priverstos dirbti maksimaliu pajėgumu, tačiau acetaldehidas susidaro greičiau, nei organizmas spėja jį neutralizuoti ir pašalinti. Dėl to didėja oksidacinis stresas, formuojasi laisvieji radikalai, kurie pažeidžia kepenų ląsteles.
„Be to, alkoholis sutrikdo normalų riebalų metabolizmą kepenyse, skatindamas riebalų kaupimąsi. Gausiau vartojant alkoholinius gėrimus gali išsivystyti alkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Tai yra pirmasis ir, nutraukus alkoholio vartojimą, dar grįžtamasis alkoholio sukeltų kepenų pažeidimų etapas“, – pabrėžia gydytoja.
„Sveikas“ alkoholio vartojimas – mitas
Alkoholio vartojimas daro reikšmingą žalą žmogaus organizmui. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra sveikatai palankaus ar visiškai saugaus alkoholio kiekio – bet koks jo vartojimas kelia tam tikrą riziką.
„Taip pat neegzistuoja ir „sveiki“ alkoholiniai gėrimai, nes visi jie savo sudėtyje turi etanolio – toksiškos ir kancerogeniškos medžiagos, didinančios onkologinių ligų riziką. Nors kai kuriuose alkoholiniuose gėrimuose, pavyzdžiui, raudonajame vyne, aptinkama antioksidantų, tokių kaip resveratrolis, kliniškai reikšmingam šios medžiagos kiekiui gauti reikėtų vienu metu suvartoti apie 40 litrų raudonojo vyno. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, o etanolio daroma žala tokiu atveju gerokai viršytų bet kokią teorinę naudą“, – dėsto B. Vėliuvienė.
Dėl šios priežasties alkoholis negali būti laikomas ar vartojamas kaip sveikatą stiprinanti priemonė – net ir nedidelės jo dozės gali būti siejamos ne tik su neigiamu poveikiu sveikatai, bet ir su sumažėjusia savikontrole.
Vertinant alkoholio vartojimą, dažnai remiamasi standartiniais alkoholio vienetais – vienas standartinis vienetas atitinka 10 g gryno alkoholio (100 proc. etanolio). Praktikoje tai prilygsta vienai taurei vyno, nedideliam bokalui alaus arba maždaug 40 ml stipraus alkoholinio gėrimo.
„Per parą nerekomenduojama viršyti dviejų standartinių alkoholio vienetų. Vis dėlto kasdienis alkoholio vartojimas, net ir nedideliais kiekiais, neleidžia kepenims tinkamai pailsėti ir atsistatyti, didina bendrą oksidacinį stresą bei riebalų kaupimosi kepenyse riziką“, – sako šeimos gydytoja.
Kepenis alina ir persivalgymas
Per šventes žmonės dažnai linkę ne tik vartoti didesnius alkoholio kiekius, bet ir persivalgyti bei rinktis sveikatai nepalankų, riebų maistą. Dėl šios priežasties po švenčių neretai jaučiamas nuovargis net ir pakankamai išsimiegojus, bendras silpnumas, pilvo srities diskomfortas ar skausmas, virškinimo sutrikimai, pykinimas, sumažėjęs apetitas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar nereguliarus tuštinimasis.
„Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie kepenų „detoksikaciją“, tačiau iš esmės tai nėra reikšminga sąvoka. Kepenys geba „išsivalyti“ pačios – toksinų neutralizavimas yra nuolatinė jų funkcija, o ne vienkartinis procesas. Jokie brangūs milteliai ar specialūs kokteiliai nepagreitina ir nepagerina šio mechanizmo bei neapsaugo kepenų ląstelių, jei vartojama per daug alkoholio ar persivalgoma nesveiko maisto“, – teigia gydytoja.
Vis dėlto, pasak B. Vėliuvienės, kepenys pasižymi išskirtiniu gebėjimu atsikurti. Visiškai nutraukus alkoholio vartojimą, ankstyvieji kepenų pažeidimai gali būti grįžtami.
„Geriausias būdas pasirūpinti kepenų sveikata – vartoti alkoholį kuo rečiau arba jo visai atsisakyti, vengti nepagrįsto vaistų ir maisto papildų vartojimo, laikytis sveikatai palankios mitybos bei gerti pakankamai vandens“, – pabrėžia medikė.
Kaip vartoti alkoholį, kad pakenktumėte kuo mažiau
Norint suvartoti mažiau alkoholio, svarbu iš anksto nusistatyti savo ribą ir jos laikytis. Prieš kiekvieną alkoholio taurę rekomenduojama išgerti stiklinę vandens ar kito nealkoholinio gėrimo ir šiuos gėrimus vartoti pakaitomis.
Šventiniu laikotarpiu taip pat naudinga turėti „laisvų“ dienų – bent 2–3 nepertraukiamas dienas be alkoholio. Svarbu prisiminti, kad malonus laikas ir gera nuotaika nebūtinai turi būti susiję su alkoholio vartojimu.
„Siekiant palengvinti virškinimo sistemos darbą, verta rinktis liesesnį maistą, nes kepenims sudėtingiau apdoroti didelius riebalų kiekius, ypač tuomet, kai jos papildomai apkraunamos alkoholiu. Pirmenybę rekomenduojama teikti daržovėms ir liesiems baltymams. Taip pat fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir padeda medžiagų apykaitos procesams, todėl po gausesnio valgymo naudinga išeiti pasivaikščioti“, – pataria šeimos gydytoja.
Alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl organizmas netenka daugiau skysčių, o dehidratacija pablogina kepenų veiklą ir bendrą savijautą. Dėl šios priežasties svarbu vandenį gerti reguliariai visos dienos metu, o ne tik pajutus troškulį.
Miegas ir poilsis – būtini kepenų atsigavimui
Ne mažiau svarbus yra poilsis. Miegant kepenys aktyviai atlieka atsistatymo procesus ir apdoroja per dieną susikaupusius medžiagų apykaitos produktus bei toksinus. Net ir šventiniu laikotarpiu, kai tenka vėliau eiti miegoti, rekomenduojama stengtis laikytis kuo pastovesnio miego grafiko ir siekti 7–9 valandų kokybiško miego kiekvieną naktį.
Taip pat patariama vengti sunkaus maisto ir alkoholio likus bent 2–3 valandoms iki miego, kad miego kokybė būtų geresnė ir kepenys galėtų efektyviau atlikti savo funkcijas.
