Daugeliui mūsų muzika automobilyje yra neatsiejama vairavimo rutinos dalis – tokia pat įprasta, kaip ir saugos diržo užsisegimas. Kuriame grojaraščius ilgesnėms kelionėms, pasirenkame dainas, kurios padeda neatsnūsti, o įtemptose eismo situacijose neretai dar ir padidiname garsą.
Daugiau nei 80 procentų vairuotojų beveik visų kelionių metu klausosi muzikos. Daugeliui jaunų žmonių be jos net sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį į kelią.
Įprasta manyti, kad muzika vairuojant atpalaiduoja, suteikia energijos ar padeda susikaupti. Tačiau moksliniai tyrimai piešia kur kas sudėtingesnį vaizdą. Dešimtmečius atliekami tyrimai rodo, kad muzika gali tam tikrus vairavimo aspektus pagerinti, o kitus – pabloginti. Be to, ji skirtingai veikia nepatyrusius ir patyrusius vairuotojus.
Kaip tiriamas muzikos poveikis vairavimui?
Dauguma tyrimų atliekami naudojant vairavimo simuliatorius, kuriuose dalyviai vairuoja per realistiškas eismo situacijas, o tyrėjai keičia tik vieną veiksnį – muziką.
Tokiu būdu galima tiksliai išmatuoti tokius rodiklius kaip greitis, reakcijos laikas, važiavimo juostoje stabilumas, stabdymas, atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio laikymasis, simuliuojamų susidūrimų skaičius ir net vairuotojo fiziologinė būklė skirtingomis muzikos sąlygomis.
Kai visi kiti veiksniai išlaikomi tokie patys, bet koks vairavimo skirtumas gali būti siejamas būtent su muzika.
Per daugybę nedidelių tyrimų buvo nagrinėtos įvairios muzikos rūšys ir vairavimo situacijos, todėl atskiri rezultatai dažnai būdavo nevienareikšmiai. Siekiant išryškinti bendras tendencijas, surinkti duomenys jungiami į metaanalizes, kurios leidžia pamatyti platesnius dėsningumus.
Kaip muzika keičia mūsų vairavimą?
Metaanalizės rodo, kad muzika įvairiais būdais keičia vairavimo elgesį.
Klausydamiesi muzikos vairuotojai simuliacijose dažniau patiria susidūrimus, prasčiau kontroliuoja greitį ir mažiau stabiliai laiko atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, palyginti su tais, kurie vairuoja tyloje.
Kiti rodikliai – pavyzdžiui, važiavimo juostos laikymasis, signalizavimo klaidos ar grynasis reakcijos laikas – kinta ne taip nuosekliai, todėl šių rezultatų paveikslas yra labiau mišrus.
Muzika dažnai pakeičia vairuotojo širdies ritmą ir padidina jo kintamumą. Ji taip pat padidina susijaudinimo lygį ir psichinį krūvį, tai yra – kiek „užimtos“ tampa smegenys, bandydamos vienu metu apdoroti kelio situaciją ir muzikinę informaciją.
Muzika gali padėti pavargusiems vairuotojams trumpam išlikti budriems ilgose, monotoniškose kelionėse, tačiau šis efektas trunka neilgai – dažniausiai tik apie 15–25 minutes.
Taigi muzika gali pagerinti nuotaiką ir trumpam padidinti budrumą net ir tuomet, kai kartu užkrauna papildomą kognityvinį krūvį ir konkuruoja su pagrindine užduotimi – saugiu vairavimu.
Ar svarbus garsumas ir muzikos tipas?
Garsumo lygis turi įtakos vairavimui, tačiau poveikis ne toks dramatiškas, kaip dažnai manoma.
Vidutiniu ar dideliu garsumu leidžiama muzika dažnai šiek tiek paskatina vairuotojus padidinti greitį, o tyliau grojanti muzika – priešingai, lemia lėtesnį važiavimą. Šie pokyčiai paprastai nėra dideli, tačiau gana nuoseklūs.
Greito tempo muzika dažnai kaltinama dėl rizikingesnio vairavimo, tačiau apibendrinti moksliniai duomenys to aiškiai nepatvirtina. Viena metaanalizė parodė, kad vidutiniam vairuotojui muzikos tempas apskritai neturi ryškaus poveikio vairavimo kokybei. Vis dėlto nepatyrusiems vairuotojams situacija gali būti kitokia.
Atskiri tyrimai rodo, kad labai intensyvūs, agresyvūs kūriniai kai kuriuos žmones gali paskatinti labiau rizikuoti ir dažniau klysti, tačiau vien tempas savaime dar nėra patikimas saugumo rodiklis.
Savomis jėgomis pasirinkta muzika dažniau mažiau blaško nei ta, kuri „paskiriama iš šalies“. Vairuotojai paprastai sąmoningai renkasi tokią muziką, kuri padeda reguliuoti jų nuotaiką ir susijaudinimo lygį – tai gali stabilizuoti ir patį vairavimą.
Priešingai, eksperimentuose naudota tyrėjų parinkta ar vairuotojams primesta muzika dažniau pablogindavo jų rezultatus: daugėdavo eismo taisyklių pažeidimų ir susidūrimų, ypač jeigu muzika vairuotojui nepatiko.
Vadinasi, svarbu ne tik tai, kokia muzika groja, bet ir kaip jūs ją vertinate bei kiek ji jums pažįstama. Mėgstami ir gerai žinomi kūriniai paprastai padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir sumažinti stresą, nepridėdami tokio didelio papildomo psichinio krūvio kaip nemėgstama ar nepažįstama muzika.
Nepatyrusiems vairuotojams poveikis stipresnis
Mažiau patyrę vairuotojai yra jautresni muzikos sukeliamiems trukdžiams.
Vienas tyrimas su 20–28 metų vairuotojais parodė, kad tie, kurie turi mažiau vairavimo patirties, klausydamiesi muzikos labiau išsiblaško nei patyrę vairuotojai. Esant muzikai – ypač linksmoms, „pakilioms“ dainoms – nepatyrę vairuotojai dažniau nepastebimai viršydavo greitį.
Patyrę vairuotojai tokių pokyčių beveik nerodė, todėl galima manyti, kad ilgesnė vairavimo patirtis suteikia tam tikrą „apsaugą“ nuo muzikos trikdžių.
Kito eksperimento metu jauni vairuotojai klausė agresyvesnio stiliaus muzikos, pavyzdžiui, metalo ar kai kurių intensyvių populiariosios muzikos žanrų. Paaiškėjo, kad tokiomis sąlygomis jie dažniau viršijo greitį, darė daugiau klaidų ir skyrė mažiau dėmesio kelio ženklams.
Greito tempo muzika pradedantiesiems vairuotojams padidino psichinį krūvį ir pablogino pavojų atpažinimo gebėjimą – jų reakcijos tapo lėtesnės arba mažiau tikslios.
Lėta muzika, priešingai, nepadidino nepatyrusių vairuotojų psichinio krūvio ir net šiek tiek pagerino jų gebėjimą atpažinti pavojingas situacijas kelyje.
Ką iš to išmokti paprastam vairuotojui?
Daugumai žmonių saugiausias pasirinkimas – pažįstami kūriniai, ramesni žanrai ir vidutinis garsumo lygis. Toks derinys paprastai mažiausiai trukdo vairuoti, bet kartu padeda palaikyti budrumą ir gerą nuotaiką.
Didžiausią riziką kelia itin garsiai leidžiama, nepažįstama arba labai agresyvi muzika – būtent ji dažniausiai paskatina didinti greitį, nukreipia dėmesį nuo kelio ar pernelyg apkrauna mąstymą.
Jeigu esate mažiau patyręs vairuotojas, sudėtingomis sąlygomis – esant blogam orui, intensyviam eismui, naktį ar važiuojant nepažįstamu maršrutu – verta sumažinti garsumą arba trumpam visai išjungti muziką.
