NASA taikomos sterilizavimo procedūros laikomos vienomis griežčiausių pasaulyje, tačiau paaiškėjo, kad net ir jose esama spragų. JAV kosmoso agentūros itin steriliose patalpose aptiktos ypatingai atsparios bakterijos, kurios ne tik išgyveno sudėtingą dezinfekciją, bet, anot mokslininkų, teoriškai galėtų atlaikyti ir kelionę į Marsą.
NASA eksploatuoja vienas steriliausių patalpų pasaulyje. Viena tokių – laboratorija Johno F. Kennedy kosminiame centre Floridoje, kur buvo surinktas „Phoenix Mars Lander“ zondas. Būtent šių surinkimo darbų metu aptikti išskirtinai atsparūs mikroorganizmai.
Surinkimo proceso metu kosminio aparato paviršiai buvo nuolat tikrinami ir valomi, laikantis itin griežtų švaros ir sterilizavimo protokolų. Vis dėlto nustatyta, kad net 26 bakterijų rūšys sugebėjo išgyventi NASA taikomas sterilizavimo procedūras. Tai mokslininkams buvo didelė staigmena, nes tokiose patalpose mikroorganizmų išlikimo tikimybė turėtų būti beveik lygi nuliui.
Šios mikroskopinės gyvybės formos patyrė itin atšiaurias sąlygas. Jos buvo veikiamos intensyvios spinduliuotės, agresyvių cheminių valiklių, taip pat turėjo išlikti aplinkoje, kurioje oro drėgmė buvo beveik lygi nuliui. Nepaisant to, dalis jų išliko gyvybingos.
Bakterijų mėginiai buvo surinkti nuo „Phoenix“ nusileidimo aparato paviršių skirtingais surinkimo etapais dar 2007 metais. Iš viso surinkta 215 atskirų bakterijų štamų. Tuomet mokslininkai dar neturėjo tokių pažangių DNR sekoskaitos technologijų kaip šiandien, todėl mikroorganizmų genetinės savybės nebuvo išsamiai ištirtos.
Praėjus keliems dešimtmečiams, panaudojus modernias DNR sekoskaitos ir analizės priemones, pavyko nustatyti, kokios savybės leido šioms bakterijoms išgyventi tokias ekstremalias sąlygas.
Kokios savybės daro šias bakterijas „neužmušamas“?
Išanalizavus surinktus štamus paaiškėjo, kad nuo žūties juos apsaugo keli itin svarbūs bruožai. Pirmiausia nustatytas bakterijų gebėjimas formuoti lipnius biofilmus, kurie tarsi apsauginė plėvelė padeda joms tvirtai prisitvirtinti prie paviršių ir apsiginti nuo kenksmingų aplinkos veiksnių.
Kita svarbi savybė – pažangūs DNR taisymo mechanizmai. Bakterijos geba atpažinti ir taisyti savo genetinėje medžiagoje atsiradusius pažeidimus, kuriuos, pavyzdžiui, sukelia spinduliuotė. Tai leidžia joms išlikti ten, kur kiti mikroorganizmai paprastai žūtų.
Taip pat išryškėjo jų gebėjimas formuoti itin atsparias sporų formas. Sporų būsenoje bakterijos gali ilgą laiką išbūti tarsi „hibernacijoje“, atlaikydamos itin sausą aplinką, didelius temperatūros svyravimus ir stiprių cheminių medžiagų poveikį.
Keli šių rūšių atstovai turi genus, kurie gali padėti joms prisitaikyti prie streso, susijusio su kosminiais skrydžiais, – teigia Alexandre’as Rosado, biologijos profesorius Karaliaus Abdullah mokslo ir technologijų universitete Saudo Arabijoje.
Ar jos ištvertų kelionę į Marsą?
Visos šios savybės leidžia manyti, kad tokie mikroorganizmai galėtų atlaikyti net kelionę į Marsą. Tai iškelia itin svarbų klausimą: kiek reali yra rizika, kad žmonės netyčia „apgyvendins“ kitas planetas žemiškomis bakterijomis ir taip užterš paieškas vietinių gyvybės formų.
Siekdami tai išsiaiškinti, mokslininkai planuoja atlikti naujus eksperimentus specialioje kameroje, kurioje bus galima imituoti kosmoso ir Marso sąlygas. Ši įranga turėtų būti paruošta 2026 metų pradžioje. Joje bakterijos bus veikiamos vakuumu, dideliais temperatūros svyravimais, spinduliuote ir Marsui būdingomis cheminėmis sąlygomis.
Tik po šių bandymų bus galima aiškiau atsakyti, ar tokios „superatsparios“ žemiškos bakterijos iš tiesų galėtų ne tik išgyventi kelionę į Raudonąją planetą, bet ir bent kurį laiką joje egzistuoti.
