Remiantis mokslininkų duomenimis, kiekviename namų kambaryje gyvena maždaug po 10 vorų.
Mokslo populiarintojas Luisas Villasonas pažymi, kad tikslios informacijos apie tai, kiek vorų gyvena žmogaus būste, mokslinėje literatūroje rasti gana sunku. 2016 m. atliktame tyrime, kurio metu buvo ištirti 50 namų Šiaurės Karolinoje (JAV), voratinkliai aptikti 65 % visų tirtų kambarių. Vis dėlto šis tyrimas buvo skirtas biologinei įvairovei, o ne konkrečiam vorų kiekiui nustatyti.
Autorius apskaičiavo, kad jei tipiniame name yra 5–6 kambariai, taip pat koridoriai ir kitos erdvės, vidutiniškai vienam kambariui gali tekti apie 10 vorų.
„Kad pridėčiau šiek tiek asmeninio tyrimo, ką tik išsiurbiau visus namus ir radau tik 26 vorus. Tačiau tai tik tos namų vietos, kurias galime lengvai ir kruopščiai apžiūrėti. Jei įskaičiuosime erdves po grindimis, už šaldytuvo, palėpėje, garaže ir pan., vorų gali slėptis gerokai daugiau“, – aiškino jis.
Villasonas taip pat bandė apskaičiuoti, kiek vorų pasaulyje tenka vienam žmogui.
Atsižvelgiant į vidutinį vorų tankį atvirose buveinėse, 2017 m. Nüfflerio ir Birkhoferio publikacijoje minima plačiai cituojama vertė – apie 131 voras vienam kvadratiniam metrui žemės paviršiaus. Tai būtų maždaug 10 kvadrilijonų vorų visame pasaulyje, arba apie milijoną vorų vienam žmogui.
Autorius pabrėžia, kad tipiniuose namuose vorams iš tiesų nėra tiek daug maisto, tačiau čia beveik nėra gyvūnų, kurie minta vorais, pavyzdžiui, paukščių. Todėl patalpose gyvenantis voras gali išgyventi ilgiau nei lauke.
Villasonas nurodo, kad vorai vienu kartu padeda nuo 10 iki 250 kiaušinių, o namuose gyvenantys vorai per metus gali sudėti iki penkių vadų.
„Mažiau nei vienas procentas jų sulaukia suaugusio voro amžiaus, tačiau net ir tokiu atveju, jei į namų „gyventojų surašymą“ įtrauktume ir mažus vorus, skaičius vienu metu gali siekti kelis tūkstančius“, – rašoma jo medžiagoje.
Kaip suprasti, ar voras pavojingas
Kitoje publikacijoje Villasonas aiškina, kiek iš tikrųjų žmogui pavojingi vorai. Pasak jo, apskritai šie gyvūnai didelės grėsmės nekelia: pasaulyje žinomos apie 45 000 vorų rūšių, tačiau mediciniškai reikšmingus įkandimus gali sukelti tik maždaug 30 rūšių.
„Taigi galite paimti bet kurį atsitiktinį vorą ir su 99,9 % tikimybe teigti, kad jis nepavojingas“, – rašo autorius.
Jis pateikia duomenis, kad net Australijoje paskutinis užregistruotas mirtinas atvejis nuo voro įkandimo fiksuotas 2018 m., o prieš tai – dar 1979 m. Iš dalies tai siejama su veiksmingu priešnuodžių taikymu.
„Jungtinėje Karalystėje tik 12 iš 650 vietinių vorų rūšių turi iltis, galinčias perverti žmogaus odą. Nė vieno jų įkandimas nėra stipresnis už vapsvos įgėlimą, tačiau nėra jokio patogaus išorinio požymio, pagal kurį šiuos vorus būtų galima lengvai atskirti nuo visiškai nepavojingų rūšių“, – pažymima publikacijoje.
Kiti įdomūs faktai apie vorus
Anksčiau buvo pranešta apie patį ilgiausiai gyvenusį vorą pasaulyje – vadinamąjį „Vorą Nr. 16“, priklausantį rūšiai Gaius villosus iš Australijos. Ši patelė išgyveno net 43 metus ir rekordą pasiekė ne dėl ypatingos genetikos, o dėl gyvenimo būdo: ji gyveno žmogaus beveik nepaliestuose krūmynuose, mažai judėjo ir pasižymėjo itin lėta medžiagų apykaita. Įdomu tai, kad voras žuvo ne nuo senatvės, o nuo vapsvos įgėlimo.
Taip pat buvo aiškinta, kiek akių turi vorai. Nors kai kurių rūšių atstovai turi šešias akis, „pagal nutylėjimą“ vorams būdingos aštuonios akys, dažniausiai išsidėsčiusios maždaug dviem eilėmis. Skorpionai turi nuo 6 iki 12 akių, tačiau jos daug mažesnės ir sunkiau pastebimos.
