Širdies ligos išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, vien Jungtinėse Valstijose kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 610 000 žmonių. Šis skaičius priverčia susimąstyti apie sveikos širdies svarbą ir ankstyvos diagnostikos reikšmę.
Širdies ligos paveiks tiek vyrus, tiek moteris vienodai, o dauguma atvejų yra susiję su netinkamu gyvenimo būdu. Tačiau liga retai pasireiškia staiga – organizmas dažniausiai iš anksto signalizuoja apie atsirandančius sutrikimus. Svarbu mokėti atpažinti šiuos signalus ir laiku imtis veiksmų.
Sveikatos specialistai išskiria aštuonis ryškiausius širdies ligos požymius, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas. Šių simptomų atpažinimas ir laiku kreipimasis į gydytoją gali išgelbėti gyvybę. Nepamirškite, kad tik kvalifikuotas medikas gali tiksliai diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymą.
Skausmas rankose kaip širdies ligos signalas
Daugelis vyrų prieš širdies priepuolį pajunta skausmą kairiojoje rankoje. Moterys dažniau skundžiasi diskomfortu tiek rankose, tiek alkūnėse. Šis reiškinys atsiranda dėl specifinio nervų sistemos veikimo – širdies nervų galai yra šalia nugaros smegenų, kur susikerta daugybė nervų, einančių į visas kūno dalis.
Dėl šios anatomijos ypatybės smegenys gauna painiojančius signalus. Jiems atrodo, kad skausmas lokalizuotas rankoje, nors iš tikrųjų problema yra širdyje. Tai vadinama spinduliuojančiu skausmu, kuris yra vienas iš klasikinių širdies ligų simptomų.
Ypač dėmesingi turėtų būti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie patiria neaiškų rankų skausmą, ypač jei jis atsiranda fizinio krūvio metu. Skausmas gali būti tiek ūmus, tiek tumpas, kartais lydimas tirpimo ar silpnumo jausmu. Svarbu nepanirti tokio skausmo su įprastu raumenų skausmu ar sąnarių problemomis.
Jei skausmas rankose pasireiškia kartu su kitais širdies ligos simptomais, tokiais kaip krūtinės spaudimas ar dusulys, būtinas neatidėliotinas kreipimasis į medikus. Ankstyvoji diagnostika gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo prognozes.
Besitęsiantis kosulys ir jo ryšys su širdies problemomis
Kosulys gali būti ne tik kvėpavimo takų, bet ir širdies ir kraujagyslių ligų simptomas. Ypač pavojingas yra kosulys su krauju, kuris yra vienas iš ryškiausių širdies nepakankamumo požymių. Kraujas skrepaluose atsiranda dėl to, kad širdis nepakankamai efektyviai pumpuoja kraują, todėl jis kaupiasi plaučiuose.
Širdies kosulys dažnai skiriasi nuo įprasto peršalimo ar alergijos sukeliamo kosulio. Jis būna sausas, gali pasireikšti ypač naktį gulint ar ryto valandomis. Kartais kosulys sustiprėja fizinio krūvio metu ar gulint horizontalioje padėtyje, nes tokiu atveju širdžiai tenka didesnis krūvis.
Širdies kosulys retai būna vienintelis simptomas. Paprastai jis lydi dusulį, ypač fizinio krūvio metu, bendrą silpnumą ar net sąmonės netekimą. Gali pasireikšti ir naktinis dusulys, kuris priverčia žmogų pabusti ir ieškoti patogesnės padėties.
Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, o ypač jei jis pasireiškia kartu su kitais širdies ligos simptomais, būtinas vizitas pas šeimos gydytoją ar kardiologą. Ankstyvas širdies nepakankamumo diagnozavimas leidžia pradėti tinkamą gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Pėdų patinimas ir skysčių kaupimasis organizme
Galūnių patinimas, ypač pėdų, kulkšnių ir blauzdų srityje, yra dažnas širdies nepakankamumo simptomas. Kai širdis nepakankamai efektyviai pumpuoja kraują, skysčiai iš kraujagyslių patenka į aplinkinius audinius. Dėl gravitacijos poveikio skysčiai dažniausiai kaupiasi apatinėse kūno dalyse.
Širdies sukeltas patinimas turi specifinių ypatumų. Jis dažniausiai paveiks abi kojas vienodai ir būna simetriškas. Ryte patinimas gali būti mažesnis, o vakare – stiprėti. Spaudžiant ant patinusios vietos pirštu, gali likti duobė, kuri lėtai išnyksta.
Periferinė edema ne visada reiškia širdies problemas – patinimą gali sukelti ir inkstų ligos, venos išsiplėtimas, tam tikri vaistai ar hormonų disbalansas. Tačiau daugelis širdies ir kraujagyslių sutrikimų turinčių pacientų pastebi šį simptomą kartu su kitais negalavimais.
Ypač susirūpinti reikėtų, jei patinimas atsiranda staiga, palies ne tik kojas, bet ir rankas ar veidą, arba jei jis lydimas dusulio, krūtinės skausmo ar širdies ritmo sutrikimų. Tokiais atvejais būtinas skubus gydytojo konsultacija, nes tai gali signalizuoti apie ūmų širdies nepakankamumo paūmėjimą.
Pykinimas ir virškinimo sistemos sutrikimai
Širdies ligos gali netiesiogiai paveikti ir virškinimo sistemą. Daugelis žmonių, kenčiančių nuo širdies sutrikimų, praranda apetitą, o net mažas maisto kiekis gali sukelti pykinimą ar vėmimą. Šis reiškinys atsiranda dėl skysčių kaupimosi aplink žarnyną ir kepenis, kas trukdo šiems organams normaliai funkcionuoti.
Širdies nepakankamumo atveju sumažėjęs kraujo tiekimas paveiks visus organizmo organus, įskaitant virškinimo sistemą. Kepenis ir žarnynas negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl jų veikla sutriksta. Tai lemia ne tik apetito praradimą, bet ir virškinimo procesų lėtėjimą.
Dažniausiai šiuos simptomus lydi pilvo skausmas, ypač dešiniosios pusės viršutinėje dalyje, kur yra kepenis. Gali atsirasti ir pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar, priešingai, viduriavimas. Kai kurie pacientai skundžiasi metalinio skonio jausmu burnoje.
Jei virškinimo sutrikimas tęsiasi ilgiau nei savaitę ir lydimas kitų širdies ligos simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu nepamešti šių simptomų su įprastais virškinimo sistemos negalavimais, ypač jei anksčiau tokių problemų nebuvo.
Nerimo ir streso poveikis širdies sveikatai
Tyrimai atskleidė stiprų ryšį tarp nerimo sutrikimų ir širdies ligų. Žmonės, kurie linkę į nerimą, dažniau susiduria su širdies ir kraujagyslių problemomis. Nuolatinis stresas ir nerimas neigiamai veiks širdies funkcionavimą keliais būdais – padidina kraujospūdį, sukelia širdies ritmo sutrikimus ir skatina uždegimo procesus organizme.
Nerimas gali būti tiek širdies ligos priežastis, tiek jos pasekmė. Nuolatinis stresas skatina kortizolio ir adrenalino išskyrimą, kurie ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir širdies raumenį. Kita vertus, žmonės su širdies problemomis dažnai patiria nerimą dėl savo sveikatos būklės.
Fiziologiniu lygmeniu nerimas ir stresas sukelia širdies ritmo pagreitėjimą, kraujospūdio padidėjimą ir kraujagyslių susitraukimą. Ilgalaikis tokių procesų poveikis gali lemti širdies ligų vystymąsi ar esamos būklės pablogėjimą. Ypač pavojingi yra panikos priepuoliai, kurie gali imituoti širdies priepuolio simptomus.
Svarbu išmokti atskirti nerimo sukeltas fizines reakcijas nuo tikrų širdies problemų. Jei nerimo simptomas lydi tipiškai širdies ligos požymiai, tokia kaip krūtinės skausmas ar dusulys, būtina kreiptis į specialistą. Nerimo sukelto širdies ligų prevencijai svarbu išmokti streso valdymo technikas ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Staigus silpnumas ir sąmonės netekimas
Svaigulys ir sąmonės netekimas yra rimti širdies sutrikimų simptomai, kuriuos niekada negalima ignoruoti. Šie reiškiniai atsiranda dėl nepakankamo kraujo tiekimo į smegenis, kuris gali būti sukeltas užsikimšusių arterijų, širdies vožtuvų susiaurėjimo ar širdies ritmo sutrikimų.
Širdies sukeltas svaigulys dažnai skiriasi nuo įprasto silpnumo. Jis gali atsirasti staiga, ypač keičiant kūno padėtį ar atliekant fizinį krūvį. Kartais svaigulį lydi širdies plakimas, krūtinės diskomfortas ar trumpas dusulys. Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriomis pasireiškia šie simptomai.
Sąmonės netekimas, net ir trumpalaikis, visada yra rimtas simptomas, reikalaujantis neatidėliotino gydytojo konsultacija. Jis gali signalizuoti apie pavojingus širdies ritmo sutrikimus, širdies blokadas ar kitas būkles, kurios gali kelti grėsmę gyvybei. Net jei sąmonė grįžta greitai ir žmogus jaučiasi gerai, vis tiek būtinas medicinos specialisto vertinimas.
Ypač pavojingi yra sąmonės netekimo atvejai, kurie kartojasi ar lydimi kitų širdies ligos simptomų. Tokie pacientai gali reikėti skubios hospitalizacijos ir išsamių tyrimų širdies funkcijos įvertinimui. Ankstyvasis diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Šis straipsnis yra tik informacinio pobūdžio. Prieš pradedant bet kokį gydymą, būtina pasitarti su gydytoju.
Nuotraukos asociatyvinės © Ideogram © Midjourney
