Ar tai tik laikina, ar jau pavojinga? Kada verta sunerimti dėl sveikatos
Daugelis žmonių į prastą savijautą numoja ranka. Vieni tikisi, kad „praeis savaime“, kiti nenori pasirodyti perdėtai jautrūs, dar kiti tiesiog neturi laiko sustoti ir įsiklausyti į savo kūną. Tačiau būtent čia ir slypi problema: ne kiekvienas negalavimas yra pavojingas, bet kai kurie signalai reiškia, kad delsti nebeverta.
Sunerimti dėl savo savijautos verta ne tada, kai atsiranda bet koks nemalonus pojūtis, o tada, kai kūnas ima siųsti aiškius pokyčio ženklus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra nauja, neįprasta, staiga prasidėjo, stiprėja arba trukdo atlikti įprastus kasdienius dalykus.
Kada delsti jau pavojinga?
Didžiausią nerimą turėtų kelti tie simptomai, kurie gali rodyti ūmią ir pavojingą būklę. Tai pirmiausia yra krūtinės skausmas, spaudimas ar veržimas, ypač jei kartu atsiranda dusulys, silpnumas, pykinimas ar skausmas plinta į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
Ne mažiau pavojingi yra ir staigūs neurologiniai simptomai. Jei žmogui netikėtai sutrinka kalba, nusvyra viena veido pusė, nusilpsta ranka ar koja, atsiranda sumišimas ar labai stiprus galvos skausmas, tai gali būti insulto požymiai. Tokiose situacijose laukti, ar „pagerės po valandos“, negalima.
Skubios pagalbos taip pat reikia, jei tampa sunku kvėpuoti, žmogus alpsta, prasideda traukuliai, labai stipriai kraujuoja, mėlynuoja lūpos ar veidas, arba kyla stipri alerginė reakcija su tinimu. Visais šiais atvejais svarbiausia ne ieškoti paaiškinimų internete, o kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Atskirai labai svarbu pasakyti ir apie psichikos sveikatą. Jei žmogui kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, tai irgi yra skubi situacija, kuriai reikia neatidėliotinos pagalbos.
Kada savijauta nėra skubi, bet jau reikalauja dėmesio?
Ne visi rimti sveikatos signalai prasideda dramatiškai. Kartais kūnas perspėja lėčiau. Vertėtų sunerimti, jei neįprastas nuovargis tęsiasi ilgiau, jei krenta svoris be aiškios priežasties, jei ilgai laikosi temperatūra, skauda taip, kaip anksčiau nebuvo, arba keičiasi apetitas, miegas, tuštinimasis ar šlapinimasis.
Tokie simptomai nebūtinai reiškia skubią ligą, tačiau jie rodo, kad organizme kažkas keičiasi. Ypač svarbu neatidėlioti, jei simptomai ne silpnėja, o kartojasi arba po truputį stiprėja. Dažna klaida yra laukti tol, kol negalavimas taps „pakankamai rimtas“. Tuo metu problema gali būti jau pažengusi labiau, nei būtų buvę, jei žmogus būtų kreipęsis anksčiau.
Dar vienas svarbus ženklas yra paprastas vidinis jausmas, kad su kūnu „kažkas ne taip“. Nors toks pojūtis nėra diagnozė, jis neturėtų būti nuvertinamas, ypač jei atsirado aiškus skirtumas nuo įprastos savijautos.
Kodėl žmonės dažnai delsia per ilgai?
Dalis žmonių delsia todėl, kad bijo pasirodyti perdėtai sunerimę. Kiti sau kartoja, kad tai tik stresas, nuovargis ar amžius. Dar kiti tikisi, jog jei nekreips dėmesio, problema tiesiog išnyks. Tačiau medicinoje gana dažnai galioja paprasta taisyklė: geriau pasitikrinti per anksti nei per vėlai.
Tai ypač svarbu tada, kai simptomas yra naujas ir jums nebūdingas. Jei žmogus žino savo kūną, jis paprastai jaučia, kada negalavimas yra „įprastas“, o kada jau nebe. Būtent tas skirtumas dažnai ir yra svarbiausias signalas.
Paprasčiausia taisyklė, kurią verta prisiminti
Jei savijauta staiga pablogėjo, jei simptomas yra stiprus, neįprastas ar blogėja, verta sunerimti ir kreiptis pagalbos. Jei simptomai nėra skubūs, bet nepraeina, kartojasi ar trukdo gyventi, jų irgi nereikėtų ignoruoti.
Tiksliausia būtų sakyti taip: sunerimti dėl savo savijautos verta tada, kai kūnas ima elgtis kitaip nei įprastai, o ypač tada, kai tas pokytis yra staigus, stiprus arba vis labiau juntamas. Kūnas labai dažnai įspėja anksčiau, nei liga tampa akivaizdi. Svarbiausia tų signalų nenustumti į šalį vien todėl, kad norisi tikėti, jog viskas praeis savaime.
