Žalios tujų gyvatvorės daugeliui sodininkų yra ne tik puošmena, bet ir natūrali uždanga nuo smalsių žvilgsnių bei vėjo. Kad šie visžaliai augalai išliktų sveiki ir dekoratyvūs daugelį metų, svarbu jais tinkamai pasirūpinti žiemą. Toliau pateikiami paprasti ir aiškūs patarimai, kaip paruošti tujas šalčiui, sniegui ir žieminėms sausroms.
Net ir gražiausios tujos nebus ilgaamžės, jei joms nesuteiksime tinkamų augimo sąlygų. Šie spygliuočiai pirmiausia reikalauja gerai parinktos vietos sode – ji turėtų būti saulėta arba pusiau pavėsinga. Taip pat svarbu, kad tujos būtų pasodintos derlingoje, laidžioje vandeniui dirvoje, kurioje nesikauptų stovintis vanduo ir neustotų šaknys.
Ne mažiau reikšmingas ir tinkamas dirvožemio rūgštingumas. Tujoms geriausiai tinka silpnai rūgšti ar rūgšti dirva, kurios pH yra apie 4,5–6,5. Tik tokiomis sąlygomis šaknys gerai vystosi ir gali efektyviai pasisavinti augalui būtinas maisto medžiagas iš dirvožemio.
Žieminė tujų priežiūra
Ar tujos reikalauja ypatingos priežiūros žiemą? Taip, tačiau darbai nėra sudėtingi. Vienas svarbiausių dalykų – laistymas, ypač tada, kai žiema būna besniegė ir sausa. Laistyti reikia atodrėkio dienomis, kai dirva nėra įšalusi, ir naudoti saikingą vandens kiekį, kad šaknys galėtų ir toliau aprūpinti augalą drėgme.
Tujas taip pat verta apsaugoti nuo stipraus, šalto ir gūsingų vėjų. Toks vėjas ne tik gali nulaužti šakas, bet ir jas smarkiai nušaldyti, susilpninti krūmus ir net lemti jų žuvimą. Jei sklypas atviras, naudinga įrengti vėjo užtvaras arba sodinti tujas taip, kad jos būtų bent iš dalies pridengtos pastatų ar kitų augalų.
Ar būtina tujas dengti nuo šalčio? Suaugusiems, gerai įsišaknijusiems augalams paprastai to nereikia. Tačiau jauniems sodinukams, ypač neseniai pasodintiems, verta suteikti papildomą apsaugą – juos galima apgaubti agroplėvele arba pridengti eglišakėmis. Tai saugos ne tik nuo šalčio, bet ir nuo žiemos saulės bei džiovinančio vėjo.

Gera izoliacija – svarbiausia
Dažnai kalbama apie tai, kad žiemą reikia saugoti tujų šakas, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir šaknimis. Šaknų zona yra jautriausia augalo dalis, todėl apsaugoję ją, tujai padedame kur kas labiau.
Prie kamieno verta paberti pušų žievės mulčią. Ši danga atlieka kelias funkcijas vienu metu: sukuria paprastą šilumos izoliaciją, saugo šaknis nuo gilaus įšalo ir lėtina drėgmės išgaravimą iš dirvos. Taip tujas reikia rečiau laistyti, o dirvos drėgmė išlieka tolygesnė.
Be to, pušų žievė padeda palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą, kuris yra itin palankus tujoms. Tokiu būdu vienu paprastu veiksmu ir apsaugote šaknis, ir pagerinate augalų augimo sąlygas.
Dėmesys sniegui: tujoms reikia pagalbos
Kasdienės priežiūros tujos žiemą paprastai nereikalauja – daugumą darbų galima suplanuoti iš anksto. Tačiau gausūs sniego krituliai yra išimtis, kai reikia greitos reakcijos. Didelis sniego kiekis ypač pavojingas aukštiems, tankiems medžiams ir krūmams: sukauptas ant šakų, jis tampa per sunkus, šakos linksta, deformuojasi, o blogiausiu atveju lūžta.
Per smarkias pūgas ir po gausių snygių verta nuo tujų atsargiai nukratyti sniegą. Tai galima padaryti rankomis švelniai pakratant šakas arba naudoti šluotą ar grėblį, judinant sniegą iš apačios į viršų, kad šakos nebūtų dar labiau spaudžiamos. Tokia paprasta, bet reguliari priežiūra padeda išvengti ilgalaikių pažeidimų ir išsaugoti gražią tujų lają.

