Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Vienas greičiausių kosmoso milžinų: mokslininkai aptiko rekordiniu greičiu besisukantį asteroidą
Mokslas

Vienas greičiausių kosmoso milžinų: mokslininkai aptiko rekordiniu greičiu besisukantį asteroidą

Paskelbė
Jonas Vainius
2026-01-10, 20:15
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo
an artist's rendering of a space ship approaching a planet

Mokslininkai atrado „rekordinį“ asteroidą, kurio dydis prilygsta beveik aštuoniems futbolo aikštynams. Objektas, pavadintas 2025 MN45, išsiskiria ne tik įspūdingais matmenimis, bet ir sukimosi greičiu – tai greičiausiai besisukantis asteroidas tarp visų iki šiol žinomų dangaus kūnų, kurių skersmuo viršija 500 metrų.

Asteroido plotis siekia apie 710 metrų. Pilną apsisukimą aplink savo ašį jis atlieka vos per 1,88 minutės, judėdamas Saulės sistemos pagrindiniame asteroidų žiede.

Pagrindinis asteroidų žiedas yra maždaug 300 milijonų mylių atstumu nuo Žemės. Jame skrieja milijonai įvairaus dydžio objektų – nuo smulkių nuolaužų iki daugiau nei 500 kilometrų pločio kūnų. Visi asteroidai sukasi arba chaotiškai „vartosi“ judėdami savo orbitomis, tačiau jų sukimosi greitis labai skiriasi. Jam įtakos turi tokie veiksniai kaip Saulės spinduliuotės poveikis, susidūrimai su kitais asteroidais ir vidinė pačių dangaus kūnų sandara.

Ypač didelis 2025 MN45 sukimosi greitis leido astronomams daryti išvadą, kad šis asteroidas sudarytas iš labai tvirtos medžiagos, kuri neleidžia jam subyrėti. Daugelis asteroidų yra sudaryti iš mažesnių nuolaužų, kurias drauge laiko tik gravitacija – tokie „nuolaužų krūvos“ tipo objektai tokio greičio paprasčiausiai neatlaikytų.

Mokslininkų teigimu, pagrindiniame asteroidų žiede esantiems objektams leistina maksimali sukimosi trukmė, kad jie nesuirtų, yra apie 2,2 valandos. Asteroidai, kurie sukasi greičiau, turi būti nepaprastai tvirtos struktūros, kad išliktų vientisi. Kuo labiau asteroido sukimosi greitis viršija šią ribą ir kuo pats objektas didesnis, tuo atsparesnės turi būti jį sudarančios medžiagos.

an artist's rendering of a planet in space

Asteroidas 2025 MN45 yra vienas iš beveik 2 tūkstančių objektų, kurie buvo atrasti naudojantis JAV Nacionalinio mokslo fondo ir JAV Energetikos departamento surinktais duomenimis. Jie gauti iš Čilėje esančios „Vera C. Rubin“ observatorijos, kurioje įrengta didžiausia pasaulyje astronominė kamera.

Stebėjimai vyko septynias dienas praėjusių metų balandį ir gegužę, vykdant programą „First Look“. Iš maždaug 1900 naujai atrastų asteroidų tyrėjai identifikavo 16 itin greitai besisukančių ir tris itin didelio sukimosi greičio objektus. Itin greitai besisukantys asteroidai pilną apsisukimą atlieka per 13 minučių–2,2 valandos, o ultragreitieji – per mažiau nei penkias minutes. Pastarajai grupei ir priklauso 2025 MN45.

Visi 19 nustatytų šios kategorijos asteroidų yra ilgesni už futbolo aikštyną. Dauguma greitai besisukančių asteroidų, žinomų mokslui, priskiriami prie artimųjų Žemei objektų – jie praeina iki 30 milijonų mylių atstumu nuo mūsų planetos orbitos, tai yra maždaug trečdaliu mažesniu atstumu nei tarp Žemės ir Saulės.

Objektai, kurie priartėja prie Žemės orbitos arčiau nei 4,6 milijono mylių, laikomi potencialiai pavojingais. Vis dėlto NASA duomenimis, tikimybė, kad per artimiausius 100 metų Žemė susidurs su asteroidu, galinčiu sukelti didelio masto sunaikinimą, yra itin maža.

Pagrindiniame asteroidų žiede, esančiame tarp Marso ir Jupiterio, greitai besisukantys objektai aptinkami gerokai rečiau, nes juos daug sunkiau stebėti.

Beveik visi naujai atrasti asteroidai priklauso būtent šiam pagrindiniam žiedui. Pasak tyrėjų, tai rodo, kad „Rubin“ observatorija leidžia fiksuoti objektus gerokai didesniais atstumais nei anksčiau.

„Kaip rodo šis tyrimas, net ankstyvuoju „Rubin“ darbo etapu jau galime tirti palyginti mažų, bet nepaprastai greitai besisukančių pagrindinio žiedo asteroidų populiaciją, kuri anksčiau mums buvo neprieinama“, – pažymėjo NSF NOIRLab astronomė Sara Grinstrit.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėJonas Vainius
Žurnalistas
Rašau apie technologijas, skaitmeninį pasaulį ir inovacijas, domiuosi IT, dirbtiniu intelektu ir sprendimais, kurie keičia kasdienį gyvenimą. Savo tekstuose siekiu sudėtingas technologijų temas pateikti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų lengvai orientuotis sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

Medžiai patekę į Lietuvos rekordų knygą. Lietuvos miškas
Lietuva

Žemės savininkams svarbi žinia iš Seimo: siūloma nauja kompensavimo tvarka

Povilas Meškonis
2026-02-16
tablet, heating, man, pointing, manual, technology, person, male, computer, home, modern, system, energy, control, people, temperature, app, heating, heating, heating, heating, heating, temperature, temperature, temperature, temperature
Namai

Absoliuti šildymo revoliucija: ar šildymo srityje vokiečiai jau protingesni nei lietuviai?

Aurimas Kavaliūnas
2026-02-16
Elektromobiliai. ELTA / Andrius Ufartas
Automobiliai

Lietuvoje sparčiai daugėja elektrinių automobilių, lietuviai fiksuoja rekordinius rezultatus

Povilas Meškonis
2026-02-16
Sveikata ir grožis

Suklusti turėtų sportuojantys asmenys: šis vaisius gali ženkliai pagreitinti raumenų atsistatymą

Irena Petrauskienė
2026-02-16
Sveikata ir grožis

Vos 20 minučių poilsio: sužinokite, kada dienos miegas padeda atsigauti, o kada gali pakenkti

Irena Petrauskienė
2026-02-16
Pasaulis

Netikėtai aptikta milžiniška magnetinė anomalija, tai gali pakeisti išteklių paieškas visiems laikams

Karolis Vaickus
2026-02-16

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?