Degėsių kvapas automobilyje – tai pavojų rodantis signalas, galintis perspėti apie rimtą gedimą ar net gaisro grėsmę. Tačiau kartais jis gali būti ir visai nekaltas. Kaip atskirti realų pavojų nuo kitų veiksnių? Toliau aptariamos dažniausios tokių kvapų priežastys ir veiksmai, kurių turėtų imtis vairuotojas.
Kaip greitai nustatyti pavojų keliančio kvapo šaltinį ir kokių priemonių imtis, kad būtų išvengta gaisro ar rimto gedimo, paaiškinama šiame straipsnyje.
Jeigu nekalbėtume apie kvapus, kuriuos atsineša keleiviai ar bagažas, automobilio „firminių“ kvapų rinkinys nėra labai didelis:
- kuro kvapas – benzino, dyzelino ar dujų (LPG, propano–butano);
- išmetamosios dujos – pačio automobilio ar šalia esančių transporto priemonių;
- drėgnas, pelėsinis kvapas, kurį sukelia bakterijos ir grybeliai, dažnai įsikuriantys kondicionavimo sistemoje;
- svilėsių, degėsių kvapas.
Tikimybė pajusti vieną ar kitą kvapą priklauso nuo automobilio amžiaus ir modelio kartos. Senesni, labiau susidėvėję automobiliai dažniau turi įvairių gedimų, o daugelis naujesnių modelių yra aprūpinti efektyviais salono filtrais, kurie išvalo iš lauko patenkantį orą.
Toliau aptariamos dažniausiai pasitaikančios situacijos.
1. Tai ne jūsų automobilio kvapas
Keliuose ir šalia jų gausu įvairiausių kvapų, tarp kurių nemažai ir tokių, kurie primena svilėsius. Todėl pirmas žingsnis vairuotojui, staiga pajutusiam degėsių kvapą važiuojant, – nepanikuoti.
Ką daryti: apsidairykite aplinkui. Ar netoliese nėra seno dyzelinio sunkvežimio, deginamų lapų krūvos, kepsninės ar kito atviros ugnies židinio? Labai dažnai viena iš šių aplinkybių ir būna svetimo degimo kvapo priežastis automobilio salone.
Jei vis dėlto degėsių kvapas nepraeina ir po kelių minučių važiavimo, verta pradėti ieškoti priežasties pačiame automobilyje.

2. Alyvos arba aušinimo skysčio nuotėkis
Vieno iš darbo skysčių nuotėkis dažnai lemia tai, kad alyva, aušinimo skystis ar hidraulinis skystis patenka ant įkaitusių išmetimo sistemos ar variklio detalių. Ne visada tai lydi matomas dūmas ar garai iš po variklio dangčio, tačiau kvapas būna beveik visada.
Ką daryti: įsitikinkite, kad kvapas sklinda ne iš aplinkos, o būtent iš jūsų automobilio. Sustokite saugioje vietoje ir atsargiai, stengdamiesi nesustiprinti galimo liepsnojimo, atidarykite variklio dangtį. Apžiūrėkite variklį, pabandykite nustatyti dūmų ar garų šaltinį, patikrinkite skysčių lygius.
Jei nuotėkis nekelia akivaizdžios užsidegimo rizikos, galite atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso.
3. Elektros instaliacijos problemos
Dėl trumpojo jungimo arba elektros grandinės perkrovos laidai kaista, jų izoliacija ima lydytis ir skleisti specifinį kvapą. Skirtingai nei esant skysčių nuotėkiui, elektros instaliacijos kvapas ir dūmai dažniausiai stiprėja laikui bėgant.
Tai išties pavojinga situacija, nes ilgainiui laidai gali užsidegti ir sukelti didelį gaisrą automobilyje.
Papildomi elektros instaliacijos problemų požymiai – lydomo plastiko kvapas, galimas žibintų, prietaisų apšvietimo ir ekranų mirgėjimas, elektronikos sutrikimai.
Ką daryti: sustokite ir išjunkite variklį. Jei turite pakankamai įgūdžių ir ryžtatės atjungti akumuliatoriaus gnybtus, paruoškite gesintuvą ir tinkamą raktą, atsargiai atidarykite variklio dangtį ir nuimkite gnybtus. Tai sustabdys problemos plitimą ir, tikėtina, užkirs kelią gaisrui.
Jei kvapas ir dūmai vis tiek stiprėja, skambinkite ugniagesiams. Turint pakankamai patirties, po akumuliatoriaus atjungimo galima mėginti ieškoti pažeistos instaliacijos vietos – dūmų ir kvapo šaltinio.
Aiškiai matomą dūmų ar liepsnos židinį reikia gesinti nukreipus į jį gesintuvo srovę.

4. Diržų arba padangų trintis
Ši priežastis nėra labai dažna, tačiau reali: neteisingai įtemptas generatoriaus ar kondicionieriaus diržas po variklio dangčiu. Panaši situacija gali kilti ir tada, kai senas, susidėvėjęs diržas pradeda irti ir neįprastai trintis į skriemulius ar įtempiklius.
Rečiau pasitaikantis, bet pavojingas atvejis – kai dėl tam tikro gedimo padanga ima liestis su kėbulo ar važiuoklės detalėmis. Pavyzdžiui, gali nusilupti ir ant rato užkristi vidinis sparno įdėklas arba lūžti pakabos spyruoklė, kurios galas ima remtis į ratą.
Tokių problemų požymiai – ne tik svilėsių ar degintos gumos kvapas, bet ir cypimas, švilpimas ar kitas neįprastas garsas.
Ką daryti: sustokite ir apžiūrėkite galimas neleistinos trinties vietas. Patikrinkite diržų įtempimą, apžiūrėkite ratus iš visų pusių. Tęsti kelionę gali būti pavojinga – rizikuojama rimtais pažeidimais.
5. Perkaitę stabdžiai arba sankaba
Automobilyje yra kelios sistemos, kurios tam tikromis nepalankiomis sąlygomis gali skleisti neįprastus kvapus.
Pirmiausia – sankaba automobiliuose su mechanine pavarų dėže. Jei vairuotojas intensyviai naudoja sankabos pedalą, pavyzdžiui, buksuodamas sniege ar purve arba netaisyklingai pajudėdamas į įkalnę, sankaba kaista. Degėsių kvapas tokiu atveju gana lengvai patenka į saloną.
Be to, panašų kvapą gali skleisti dėl intensyvaus naudojimo ar mechaninio gedimo perkaitę stabdžiai. Vis dėlto pačiame automobilyje „perdegusių“ stabdžių kvapas dažniausiai jaučiamas mažiau – jis labiau pastebimas išorėje.
Ką daryti: įvertinkite savo vairavimo veiksmus ir susiekite juos su pasirodžiusiu kvapu. Jei kitų kvapo priežasčių neaptikta, leiskite sankabai ir stabdžiams atvėsti.
Stabdžių kaladėlių ir diskų būklę reikėtų tikrinti pradedant nuo ratų temperatūros – ją galima atsargiai įvertinti palietus ratlankį ranka. Sankaba, jei nėra rimto gedimo ir neslysta, paprastai atvėsta ir „išsivėdina“ toliau važiuojant švelniu režimu. Esant įtarimui dėl gedimo, būtina kreiptis į autoservisą diagnostikai.
Svilėsių kvapas automobilyje – tai perspėjimas apie galimą pavojų. Vairuotojas turi veikti greitai ir apgalvotai: sustoti, apžiūrėti automobilį ir, jei reikia, kreiptis į specialistus – ugniagesius ar autoservisą. Jei nustatoma, kad kvapo priežastis nėra pavojinga, galima saugiai tęsti kelionę.

