Didelės galios radijo teleskopu atlikta speciali paieška, siekiant aptikti radijo ryšį skleidžiančios technologijos pėdsakus tarpžvaigždinėje kometoje 3I/ATLAS, baigėsi visiška radijo tyla – užfiksuota tik tipiška kometinė „tyla“.
„Breakthrough Listen“ projektas pasitelkė vieną didžiausių ir jautriausių pasaulio radijo teleskopų – 100 metrų skersmens Grin Banko teleskopą (Green Bank Telescope). Kometos buvo klausomasi kelias valandas maždaug parą prieš tai, kai ji 2025 m. gruodžio 19 d. pasiekė artimiausią atstumą nuo Žemės – perigejų.
Mokslininkų komanda ieškojo dirbtinių technosignatūrų plačiame radijo dažnių ruože. Nors buvo užfiksuota daug įvairių signalų, nė vienas jų nebuvo susijęs su kometa.
Toks rezultatas nestebina – iki šiol niekas nerodė, kad 3I/ATLAS būtų kas nors kita nei įprasta kometa. Vis dėlto Visata tarsi „padėjo ant lėkštutės“ puikią progą patikrinti šią prielaidą: būtų buvę neprotinga ja nepasinaudoti.
3I/ATLAS kilmė ir kelias per Saulės sistemą
3I/ATLAS atrasta 2025 m. liepos 1 d. Trajektorijos skaičiavimai parodė, kad ji atskriejo iš už Saulės sistemos ribų. Spalio pabaigoje kometa priartėjo arčiausiai Saulės – pasiekė perihelį. Artimiausias praskridimas pro Žemę, arba perigejus, įvyko beveik po dviejų mėnesių, kai objektas jau leidosi atgal į tarpžvaigždinę erdvę.
Perigejaus metu kometa priartėjo iki maždaug 270 mln. kilometrų atstumo. Tai beveik dvigubai daugiau nei vidutinis Žemės atstumas iki Saulės (apie 150 mln. kilometrų), tačiau šis nuotolis vis tiek pakankamai mažas, kad būtų galima atlikti detalius matavimus.
Gruodžio 18 d. Kalifornijos universiteto Berklio komanda, vadovaujama astronomo Beno Jacobson-Bell, penkias valandas nukreipė Grin Banko teleskopą į kometą ir klausėsi, ar ji neskleidžia jokių radijo signalų.
Jei per šį laikotarpį kometa būtų siuntusi radijo signalus tokiu būdu, kokiam jautrūs naudoti prietaisai, teleskopas juos būtų užfiksavęs.

Kaip atskirti „žemiškus“ signalus nuo galimų kometos šaltinių
Siekdami įsitikinti, kad užfiksuoti signalai iš tiesų sklinda iš 3I/ATLAS, mokslininkai taikė pakaitinę stebėsenos programą: teleskopas kaitaliojo taikinius – tai nukreipdavo anteną į kometą, tai į kitus dangaus plotus. Šis ciklas buvo kartojamas pagal plečiantįsi fraktalinį raštą, vadinamą ABACAD tvarka, kas penkias minutes.
Pašalinus visus signalus, pasikartojančius ir kituose dangaus plotuose, tyrėjams liko devyni galimi kandidatai. Išsamesnė jų analizė atskleidė, kad visi devyni yra technologinės kilmės, tačiau jų šaltinis – ne kometa, o mūsų pačių, Žemės apylinkėse naudojama technika. Tai buvo įprasti radijo dažnių trukdžiai, kylantys iš žmogaus sukurtų įrenginių.
Taigi kometos „balsas“ taip ir nebuvo išgirstas.
Ar tai galutinai paneigia nežemišką kilmę?
Toks rezultatas nereiškia, kad 3I/ATLAS absoliučiai negali slėpti svetimos civilizacijos technologijų. Net žmonijos sukurti kosminiai zondai kartais ilgam nutyla ir nebesiunčia signalų. Pavyzdžiui, „Voyager“ zondai, jei išliks milijardus metų, tokiu laikotarpiu jau seniai bus praradę energijos šaltinius ir nebegalės transliuoti jokių duomenų.
Vis dėlto visi kiti iki šiol surinkti duomenys apie 3I/ATLAS visiškai atitinka kometoms būdingas savybes.
„Šis objektas yra kometa, – 2025 m. lapkritį sakė NASA asocijuotasis administratorius Amitas Kshatriya. – Jis atrodo ir elgiasi kaip kometa, ir visi įrodymai rodo, kad tai yra kometa. Tačiau jis atskriejo iš išorės, iš už Saulės sistemos ribų, ir būtent tai daro jį stulbinamai įdomų ir moksliškai labai svarbų.“
Kodėl verta ieškoti net tada, kai beveik tikra, kad nieko nerasime?
Gali kilti klausimas: jei iš anksto žinota, kad tikimybė rasti ką nors nepaprasto yra menka, kam tuomet skirti tiek resursų paieškoms? Atsakymas slypi pačioje mokslo esmėje – moksle svarbu ne tik atradimai, bet ir neigiami rezultatai. Net „nieko neradome“ atvejis suteikia naujos informacijos.
Šiuo konkrečiu atveju „niekas“ reiškia bent jau tai, kad 3I/ATLAS nėra ateivių švyturys, skirtas siųsti radijo žinutes per visą Saulės sistemą. Nors ir anksčiau tai buvo labai mažai tikėtina, dabar turime dar tvirtesnį pagrindą tai teigti, o tokie patikslinimai naudingi būsimiems tyrimams.
Be to, nors mokslininkai buvo beveik tikri, kad 3I/ATLAS nėra nežemiškas zondas, būtų sunku pateisinti situaciją, jei paaiškėtų priešingai, o mes būtume praleidę galimybę tai užfiksuoti vien todėl, kad buvome „pernelyg įsitikinę“ ir neatlikome gana paprasto matavimo.
Mokslo pažanga ir vaizduotės svarba
Tokia stebėsena naudinga ir kitais aspektais. Ji suteikia visuomenei galimybę iš arti pamatyti, kokie įspūdingi stebėjimai vykdomi, kiek kūrybiškumo reikalauja mokslinė vaizduotė ir kokios plačios gali būti galimos hipotezės.
Fizikas Paulas Ginspargas iš Kornelio universiteto, vienos žymios mokslo preprintų duomenų bazės įkūrėjas, yra pastebėjęs, kad drąsiausios, net ir labai spekuliatyvios idėjos kartais įkvepia naujos kartos prietaisus. Vėliau šie prietaisai gali tokias hipotezes patvirtinti, paneigti arba atskleisti visiškai ką kita, ko niekas nenumatė. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mokslas toks įdomus.
Šios tarpžvaigždinės kometos radijo stebėjimų rezultatai paskelbti ikispausdinimo serveryje.

