Mokslininkai iš Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche sukūrė naują metodą, kuris leidžia gerokai lengviau nustatyti, kiek įvairios uolienos gali būti potencialiai turtingos deimantais.
Iki šiol geologai deimantų telkinių perspektyvumą vertino pagal lydinčiuosius mineralus, rodančius, kad uolienose buvo tinkamos geologinės sąlygos deimantams susidaryti. Naujas metodas daugiausia dėmesio skiria ne tik deimantų susidarymo, bet ir jų išlikimo sąlygoms, kurios yra ne mažiau svarbios.
„Deimantų gavybos bendrovės kartais mieliau ieško aukso, vario ar kitų žaliavų, nes nėra nieko sudėtingiau nei deimantų paieška ir gavyba“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius Andrea Giuliani.
Anot jo, anksčiau geologai pastebėjo, kad deimantų aptinkama tik ten, kur yra kimberlito – specifinės magminės uolienos. Tačiau problema ta, kad pats kimberlito buvimas dar negarantuoja, jog uoliena bus turtinga deimantais.
Naujasis tyrimas prie šios „formulės“ prideda dar vieną svarbų elementą. Mineralas olivinas paprastai sudaro maždaug pusę kimberlitinės uolienos ir turi tam tikrą magnio bei geležies koncentraciją. Būtent olivino cheminė sudėtis gali parodyti, ar šalia yra deimantų.
Mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 100 telkinių mėginių iš įvairių pasaulio šalių – Rusijos, Kanados, Brazilijos, Pietų Afrikos ir kitų regionų. Remdamiesi olivino sudėtimi, jie sukūrė paprastą testą, leidžiantį greitai įvertinti telkinio potencialą. Paaiškėjo, kad olivinas, kuriame magnio yra daugiau nei geležies, yra geras ženklas deimantų ieškotojams.
Tyrėjų teigimu, šis požiūris gali tapti pigia ir efektyvia žvalgybos priemone, papildančia tradicinius metodus ir padedančia geriau suprasti giliuosius Žemės sluoksnius. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“.
Kiti mokslo naujienų aspektai
Nauji tyrimai rodo, kad Amazonės regione formuojasi vadinamasis „hipertropinis“ klimatas – sąlygos, kokių Žemėje nebuvo maždaug 10 milijonų metų.
Prognozuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos šiame regione gali būti iki 150 sausros dienų per metus. Tokios sąlygos smarkiai didina medžių mirtingumą ir mažina miškų gebėjimą sugerti anglies dioksidą, o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių pasauliniam klimatui.
