Vis daugiau ženklų rodo, kad 2026-ieji taps metais, kai darbo rinka įžengs į naują etapą: darbo žmonės ieškos nebe per skelbimus, o pasitelkdami dirbtinį intelektą (DI). Iki šiol kandidatai patys pildydavo savo gyvenimo aprašymus, atnaujindavo „LinkedIn“ profilį, atsirinkdavo tinkamus skelbimus, siųsdavo kruopščiai parengtus motyvacinius laiškus.
Tačiau jau artimiausiais metais beveik visus šiuos procesus bus galima automatizuoti. Ekspertai prognozuoja, kad keisis ir tai, kaip žmonės kandidatuos, ir tai, kaip darbdaviai atrinks talentus.
Artėjančius pokyčius signalizuoja didžiųjų darbo paieškos platformų kryptis – technologijų bendrovės sparčiai diegia sprendimus, kurie keičia tiek kandidatavimo, tiek atrankų logiką. DI tendencijų analitikai teigia, kad netrukus kandidatams nebereikės siuntinėti dešimčių gyvenimo aprašymų – darbo paieška prasidės nuo pokalbio.
Užuot naršę skelbimus, žmonės tiesiog pasakys, kokio darbo ieško ir kokių sąlygų tikisi, o DI pats pasiūlys galimas karjeros kryptis ir realiausias darbo vietų galimybes. Darbo paieška vis labiau primins ne paiešką, o dialogą.
„Remiantis prognozėmis, DI artimiausiu metu bus nebe tik patarėjas, o aktyvus veikėjas kandidatų darbo paieškoje“, – sako „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovė Daiva Kasperavičienė. Pasak jos, iki šiol darbo ieškantys žmonės turėjo atlikti daugybę atskirų veiksmų: ieškoti skelbimų, atnaujinti gyvenimo aprašymą, vertinti savo tinkamumą ir ruoštis pokalbiams. „Tai reikalavo daug laiko ir energijos, ypač tiems, kurie neturi patirties darbo rinkoje ar joje dalyvauja retai“, – pažymi ji.
Nuo šeštadieninio laikraščio iki asmeninio DI asistento
Anot D. Kasperavičienės, sunku nesišypsoti prisiminus, kad dar prieš dvidešimt metų darbo paieškos prasidėdavo nuo šeštadieninio laikraščio, išskleidžiamo ant virtuvės stalo: su pažymėtais skelbimais ir pieštuku šalia, kad būtų galima greitai pasižymėti „skambinti pirmadienį“. Neretam žmogui darbo ieškojimas priminė detektyvą, kuriame kiekvienas naujas skelbimas reiškė naują galimybę.
Artimiausiu metu šį procesą keis DI sprendimai, kuriuos jau dabar pristato didžiosios platformos. D. Kasperavičienės teigimu, tai reiškia, kad visa darbo paieška bus sujungta į vieną nuoseklų procesą: sistema pati surinks darbo pasiūlymus, palygins juos su kandidato įgūdžiais, automatiškai pritaikys gyvenimo aprašymą ir aiškiai parodys, kuriose pozicijose žmogus turi didžiausias galimybes.
Pavyzdžiui, kandidatas galės nurodyti, kad ieško darbo rinkodaros srityje, pageidauja nuotolinio darbo ir keturių dienų darbo savaitės, o sistema per kelias sekundes surinks tinkamiausius pasiūlymus iš įvairių kanalų. DI pritaikys gyvenimo aprašymą kiekvienam skelbimui, perspės apie konkurencijos lygį ir pasiūlys, kokių įgūdžių verta įgyti, kad sėkmės tikimybė padidėtų. „Tai leis žmonėms jaustis užtikrinčiau ir drąsiau priimti karjeros sprendimus“, – pabrėžia ji.
Dar visai neseniai ir kandidato prisistatymas darbdaviui atrodė visiškai kitaip. Gyvenimo aprašymas dažnai būdavo rašomas pagal standartinį šabloną, o kai kuriose įmonėse jį reikėdavo net siųsti faksu. Kandidatai kruopščiai rinkdavosi nuotrauką, neretai fotografuotą studijoje specialiai „darbui“: su švarku, rimta veido išraiška ir dirbtiniu fonu.
Šiandien situacija apsivertė – pakanka telefonu padarytos asmenukės, kurią dirbtinis intelektas per kelias minutes gali paversti profesionalia profilio nuotrauka: „aprengti“ švarku, pritaikyti neutralų foną ir išlaikyti natūralią veido išraišką. „Paradoksalu, bet technologijų pagalba sukurtas vaizdas dažnai atrodo autentiškesnis nei kadaise kruopščiai surežisuotos fotosesijos“, – sako D. Kasperavičienė.
Nauji padėjėjai 2026-aisiais: „LinkedIn“ ir „OpenAI“ lenktynės
Pasak „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovės, vienu labiausiai aptariamų artėjančių metų darbo paieškos sprendimų laikoma „OpenAI“ vystoma darbo ir įgūdžių suderinimo platforma „Jobs Platform“. „Pirmoji jos versija turėtų pasirodyti 2026 m. viduryje, todėl tikėtina, kad metų antroje pusėje ji bus prieinama ir kandidatams Lietuvoje“, – prognozuoja ji.
Pirmosiomis šios ekosistemos funkcijomis galima naudotis jau dabar – pristatyta mokymosi platforma „OpenAI Academy“ rengiama ne tik kaip teorinių kursų biblioteka, bet ir kaip praktinių kompetencijų ugdymo erdvė. Joje mokymasis tiesiogiai siejamas su realiomis darbo užduotimis. Darbo ieškantys žmonės jau dabar gali rasti nemokamas paskaitas apie DI pagrindus ir pažangią užklausų inžineriją, taip pat laikyti egzaminus pirmiesiems sertifikatams gauti.
DI tyrėjų teigimu, ši ekosistema taps „OpenAI Jobs Platform“ pagrindu: gauti sertifikatai bus tiesiogiai integruoti į įdarbinimo platformą, leisdami DI algoritmams tiksliai susieti kandidatus su darbdaviais.
Kitąmet tobulės ir Lietuvoje jau gerai įsitvirtinę kanalai. „LinkedIn“, kuriam didžiausią konkurenciją sudarys „OpenAI Jobs Platform“, jau pradėjo diegti natūralia kalba paremtas paieškas. Vietoje raktinių žodžių kandidatai galės rašyti sakiniais, pavyzdžiui: „Parodyk man IT projektų vadovo pozicijas su nuotolinio darbo galimybe.“
„LinkedIn“ taip pat žada išplėsti DI rekomendacijas, kurios ne tik siūlys darbus, bet ir analizuos, kiek procentų kandidato įgūdžių sutampa su konkrečios pozicijos reikalavimais. Kandidatai galės naudotis ir specialiais „konsultantais“ – įrankiais, kurie padės ruoštis pokalbiams, pasiūlys, ko trūksta iki pilno atitikimo skelbime nurodytiems reikalavimams, ir paprasta kalba paaiškins darbdavių lūkesčius.
Atrankų pagrindas – įgūdžiai, o ne raktažodžiai
Artėjantys pokyčiai paveiks ir darbdavius. Pasak D. Kasperavičienės, DI keis ne tiek pirminį gyvenimo aprašymų filtravimą, kuris jau šiandien daugelyje organizacijų yra automatizuotas, kiek pačią atrankos logiką.
„Organizacijoms DI padės gerokai tiksliau suprasti, ką kandidatas iš tikrųjų moka, ir palyginti tai su tuo, ko reikia konkrečiam darbui. Sistema nebevertins vien tik gyvenimo aprašyme esančių pareigybių pavadinimų ar raktažodžių. Ji analizuos realius įgūdžius, atliktus projektus, užduočių sudėtingumą, mokymosi progresą ir net veiklos rezultatus, jei kandidatas juos yra pateikęs. Kitaip tariant, ji matys žmogaus gebėjimus kur kas giliau nei tradiciniai atrankos filtrai“, – aiškina ji.
Tai leis darbdaviams pastebėti žmones, kurie įprastai liktų nuošalyje. Šiandien gyvenimo aprašymus filtruojančios sistemos kandidatus gali „atmesti“ dėl nepakankamai tiksliai suformuluoto pareigų aprašymo ar netipinės kalbos, tačiau DI gebės suprasti, kad žmogus turi reikiamų kompetencijų, net jeigu jos įvardytos kitaip ar įgytos nestandartiniu keliu.
Vis dėlto, D. Kasperavičienės teigimu, technologinė pažanga nereiškia, kad atrankos taps visiškai automatizuotos. Priešingai – kartu išaugs atsakomybė skaidriai paaiškinti, kada pirminę analizę atliko DI, o kada sprendimą priėmė žmogus. „Galutinis pasirinkimas vis tiek priklausys nuo žmogiško kontakto, pokalbio, vertybių atitikimo. Technologijos padės greičiau rasti tinkamus kandidatus ir sumažins šališkumo riziką, tačiau jos nepakeis gyvo dialogo, kuris lemia, ar kandidatas ir organizacija iš tikrųjų tinka vienas kitam. Tikras pokalbis ir žmogiškas ryšys turi išlikti esmine atrankos dalimi“, – pabrėžia ji.
Nostalgija kvepianti kava „darbo biržos“ konsultantei
Žmogiškas ryšys ilgą laiką buvo svarbiausia darbo paieškos dalis, ypač regionuose. Seniūnijų ar miestelių skelbimų lentos, lapelių lentynėlės bibliotekos koridoriuje, pažįstamų rekomendacijos, užrašai ant parduotuvės durų – visa tai kūrė lėtą, šiltą ir asmenišką darbo paieškos patirtį.
Buvo įprasta nueiti į Užimtumo tarnybos skyrių, anksčiau vadintą „darbo birža“, pasikalbėti su konsultante, išgerti kavos ir aptarti, kokios galimybės atsirado šią savaitę. Kai kuriuose sektoriuose darbo paieška būdavo dar paprastesnė: žmogus tiesiog vaikščiodavo po miestą su atsispausdintu gyvenimo aprašymu rankoje ir užsukdavo į vietas, kuriose norėtų dirbti. Vėliau į kasdienybę įsiveržę darbo paieškos portalai pakeitė ne tik informacijos mastą, bet ir tempą.
D. Kasperavičienės teigimu, šiandien Lietuvos darbo rinka – tai dviejų pasaulių susidūrimas. „Didmiesčiuose ir tarp jaunesnių kartų dominuoja skaitmeniniai kanalai – gyvenimo aprašymų portalai, profesiniai socialiniai tinklai, kitos internetinės platformos ir Užimtumo tarnybos paslaugos. Čia darbo paieška greita ir labai konkurencinga. O vyresni darbuotojai ir regionų gyventojai neretai iki šiol remiasi tradiciniais būdais: laikraščiais, skelbimų lentomis, tiesioginiais pokalbiais ir pažįstamų rekomendacijomis. Šie metodai atrodo senoviški, bet tebėra veiksmingi ten, kur rinka mažesnė“, – pažymi ji.
Apibendrindama D. Kasperavičienė sako, kad 2026-aisiais darbo paieškos pokytis bus ne tik technologinis – tai bus ir kultūrinė, ir kartų transformacija. „Nors DI padės kandidatams greičiau atrasti galimybes, o atrankas padarys tikslesnes, svarbiausia bus ne tai, kokias sistemas naudojame, o kaip jose atsiskleidžiame kaip žmonės. Todėl žengdami į naujus metus atsinešame ir tai, kas nesikeičia: smalsumą, norą būti pastebėtiems, gebėjimą užmegzti ryšį ir drąsą keisti kryptį. Technologijos atrakins duris, tačiau pro jas turėsime žengti patys“, – reziumuoja ji.
