Pastaruoju metu Europoje plinta nauja sukčiavimo forma – telefonų vagystės, po kurių per itin trumpą laiką ištuštinama aukos banko sąskaita. Nusikaltėlių grupuotės veikia greitai ir organizuotai, o nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Kaip veikia ši apgaulės schema ir kaip nuo jos apsisaugoti, aiškina „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Telefonas šiandien yra ne tik ryšio priemonė. Dažnai tai – ir raktas į mūsų banko sąskaitas, el. paštą, socialinius tinklus, kitaip tariant, į mūsų skaitmeninę tapatybę.
„Telefone šiandien telpa visas skaitmeninis gyvenimas. Jeigu jis patenka į nusikaltėlių rankas, o apsauga yra silpna, vos per kelias valandas jis virsta įrankiu įsigyti didelės vertės pirkinius, atlikti pervedimus ir kitaip pasinaudoti asmeniniais duomenimis“, – sako M. Kutkaitis.
Pirmasis tokios apgaulės žingsnis – perimti prieigą prie įrenginio ir su juo susietų paskyrų. Pasak eksperto, jei PIN kodas buvo nužiūrėtas arba yra lengvai atspėjamas, nusikaltėliai gali pakeisti „Apple ID“ ar „Google“ paskyros slaptažodžius ir taip užkirsti kelią savininkui atgauti įrenginio valdymą.
„Per kelias valandas iš aukų sąskaitų išleidžiamos didelės sumos – perkamos prabangos prekės, daromi pavedimai, naudojamos elektroninės piniginės. Užfiksuoti atvejai, kai per trumpą laiką nupirkta prekių už daugiau nei 20 tūkst. eurų“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Skirtingai nei tradicinės kortelių vagystės, ši schema išnaudoja kasdienius žmonių įpročius ir neapdairumą. Telefonu naudojamės visur – kavinėse, viešajame transporte, gatvėje – tačiau ne visuomet kreipiame dėmesį į tai, kas vyksta aplink.
„Daugelis savo telefone greičiausiai turime banko programėles, slaptažodžius ar dokumentų kopijas, o slaptažodžius ar PIN kodus suvedame mechaniškai, nesisaugome pašalinių žvilgsnių. Taip sudaromos palankios sąlygos vagystei, nes tinkamu momentu pavogtas neužrakintas įrenginys tampa lengvu keliu į mūsų finansus. Pavyzdžiui, užsienyje fiksuoti atvejai, kai pavogto telefono savininko vardu buvo nuomojami automobiliai, atliekami pirkimai, o vėliau aukai teko aiškintis dėl baudų ir skolų“, – teigia „Luminor“ banko ekspertas.
Veiksmingiausia apsaugos priemonė – apdairumas
Atidumas kasdienėse situacijose ir tinkami telefono saugumo nustatymai yra viena veiksmingiausių apsaugos priemonių. Anot M. Kutkaičio, telefoną visada reikėtų saugoti taip pat atsargiai kaip banko kortelę – viešose vietose elgtis dėmesingai, neatskleisti savo PIN kodų aplinkiniams.
„Naudokite stiprią sistemos apsaugą: sudėtingą PIN kodą, biometrinį atrakinimą (piršto atspaudą ar veido atpažinimo funkciją), automatinį ekrano užrakinimą. Venkite lengvai atspėjamų kodų, tokių kaip gimimo metai ar pasikartojantys skaičiai. Jei įmanoma, aktyvuokite nuotolinio telefono blokavimo ir duomenų ištrynimo funkcijas“, – pataria ekspertas.
Be to, M. Kutkaitis pabrėžia, kad nereikėtų laikyti visų duomenų viename įrenginyje, ypač nuotraukų galerijoje ar užrašų programėlėje. Slaptažodžius, kortelių prisijungimus ar kitus jautrius duomenis saugiau laikyti slaptažodžių tvarkyklėse, šifruotuose debesijos sprendimuose ar fizinėse laikmenose. Tokie sprendimai leidžia duomenis saugiai pasiekti iš skirtingų įrenginių ir sumažina riziką, kad praradus telefoną sukčiai gaus prieigą prie viso jūsų skaitmeninio gyvenimo.
„Papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, dviejų veiksnių autentifikacija, dar labiau sumažina galimą žalą net ir įvykus vagystei. O jei telefonas vis dėlto buvo pavogtas, kuo greičiau susisiekite su savo banku, blokuokite prieigas prie duomenų, pakeiskite slaptažodžius ir praneškite policijai. Greita reakcija dažnai lemia, ar nuostoliai bus dideli, ar minimalūs“, – priduria ekspertas.
