Jau nieko nebestebina, kad gyvename nuolatinio dėmesio blaškymo ir priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų laikais. Telefonai mus pertraukia, pasisavina dėmesį ir vilioja nesibaigiančiu naršymu. Net ir tada, kai jais nesinaudojame, vien jų buvimas šalia apsunkina susikaupimą.
Kūrėjai į šią problemą reaguoja siūlydami milžinišką gausybę produktyvumo ir susikaupimo programėlių. Jos žada suvaldyti chaosą pasitelkus laikmačius, programėlių blokavimą, įpročių priminimus ir apdovanojimus, kurie turėtų padėti išlikti susikaupusiems ir produktyviems.
Norint suprasti, ar tokios programėlės iš tiesų vertos mūsų laiko, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kodėl apskritai taip sunku išlaikyti dėmesį.
Kodėl taip sunku susikaupti?
Dažniausiai dėmesio stoka susijusi su sunkumais reguliuoti save – tai yra gebėjimu stebėti ir valdyti savo mintis, emocijas bei elgesį siekiant tikslo.
Kai užduotis atrodo nuobodi, įtempta ar varginanti, ji sukelia nemalonų jausmą. Natūraliai ieškome palengvėjimo, o daugeliui tokiu „gelbėtoju“ tampa telefonas – jis jau seniai virto pagrindine įveikos priemone, net jei dėl to sugriūva planuota veikla.
Dažnai teigiama, kad mūsų dėmesio trukmė per pastaruosius metus trumpėja, tačiau moksliniai tyrimai to nepatvirtina. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tam tikri technologijų naudojimo įpročiai – ypač multitaskinimas ir nuolatiniai skaitmeniniai trukdžiai – kai kuriems žmonėms siejasi su didesniu išsiblaškymu.
Taigi, nors paties gebėjimo susikaupti silpnėjimas nėra įrodytas, šiuolaikinis pasaulis šiam gebėjimui kelia gerokai didesnius iššūkius.
Susikaupimo programėlių iškilimas
Bandydama padėti žmonėms tvarkytis su šiais iššūkiais, nauja susikaupimo programėlių karta įsiveržė į produktyvumo rinką. Jos pasitelkia žaidybinimą – žaidimų elementų taikymą nežaidybinėse situacijose – ir mielus personažus, kad paskatintų susikaupimą.
Viena žinomiausių tokių programėlių – „Focus Friend“. Ji labai greitai išpopuliarėjo ir trumpam net aplenkė kitas itin paklausias programėles pagal parsisiuntimų skaičių.
Programėlės veikimo principas paprastas: nustatote susikaupimo laikmatį, o nustatytu laikotarpiu ekrane ramiai mezga virtualus pupelės personažas.
Jei paimate telefoną ir atidarote iš anksto „uždraustomis“ pasirinktas programėles, mezginys ima irti, o pupelė atrodo nuliūdusi. Jei išliekate susikaupę, gaunate skaitmeninius apdovanojimus – kojines, šalikus ir kambario dekoracijas savo pupelės aplinkai.
Kaip tokios programėlės skatina susikaupti?
Be įprastų žaidybinimo elementų, tokios programėlės remiasi ir keliais gerai žinomais psichologiniais principais.
Pirmiausia jos naudoja paskatas: už atliktus susikaupimo seansus iš karto gaunate apčiuopiamus, nors ir virtualius, apdovanojimus – naujus mezginius ar kambario atnaujinimus.
Antra, jos pasitelkia vadinamąjį atlygio pakeitimą. Turite atlikti vieną nemalonesnę veiklą (giliai ir susikaupus dirbti), kad iškart gautumėte malonų atlygį (pagerintą pupelės pasaulį).
Taip pat skatinamas įsipareigojimo ir nuoseklumo jausmas. Vien laikmačio paleidimas tampa tarsi mažu pažadu sau, o žmonės linkę elgtis nuosekliai – tęsti pradėtą sesiją, saugoti serijas ir jų nenutraukti.
Ilgainiui, puošdami pupelės kambarį, patiriate vadinamąjį „IKEA efektą“ – daugiau vertės suteikiame tiems dalykams, prie kurių patys prisidedame. Kuo daugiau laiko ir pastangų įdedate kurdami šią erdvę, tuo labiau norite ją „saugoti“ – taigi tęsti susikaupimo seansus.
Ar susikaupimo programėlės iš tiesų padeda?
Mokslinių tyrimų, aiškiai įrodančių tokių programėlių veiksmingumą, kol kas labai mažai. Viename tyrime buvo analizuotos įvairios programėlės, sukurtos sumažinti telefono naudojimą. Nustatyta, kad žaidybinės susikaupimo programėlės vartotojams patiko, tačiau jos buvo retai naudojamos ir pasirodė mažiau veiksmingos nei paprastesnės priemonės, pavyzdžiui, telefono ekrano perjungimas į pilkų atspalvių režimą.
Nors konkrečiai apie „Focus Friend“ recenzuotų mokslinių straipsnių dar nėra, programėlės aukšti įvertinimai ir gausūs entuziastingi naudotojų atsiliepimai rodo, kad žmonėms ji patinka. Tačiau patiriamas malonumas dar nereiškia, kad iš tikrųjų padidėja susikaupimas ar produktyvumas.
Kaip išmintingai naudoti susikaupimo programėles?
Jei dirbdami pajuntate automatinį, beveik nekontroliuojamą norą tikrinti telefoną, verta išbandyti susikaupimo programėlę.
Praktiškai tai galėtų atrodyti taip: iš anksto susiplanuokite konkrečius susikaupimo seansus, per kuriuos naudosite programėlę; kiekvienam seansui aiškiai apibrėžkite užduotį, kurią atliksite; pajutę vidury seanso kylantį norą tikrinti telefoną, atkreipkite dėmesį į šį jausmą ir priminkite sau, kad diskomfortas yra natūrali svarbių darbų dalis.
Po savaitės sąmoningo naudojimo verta stabtelėti ir įvertinti, ar programėlė iš tiesų padėjo pasistūmėti į priekį. Paklauskite savęs: „Ar ši priemonė tarnauja man, ar aš imu tarnauti jai?“
Čia slypi ir tam tikrų pavojų. Tokios programėlės nevertina jūsų darbo kokybės, todėl galite sąžiningai „fokusuotis“ ties menkavertėmis užduotimis. Be to, technologiškai nesudėtinga ir pačią programėlę apeiti ar „apgauti“ telefono nustatymais.
Galiausiai svarbiausia prisiminti: susikaupimo programėlė gali padėti rečiau tikrinti telefoną, bet ji neišsprendžia vidinių priežasčių, dėl kurių taip lengvai pasiduodame blaškymui.
Raktas į geresnį susikaupimą yra ne naujos programėlės atsisiuntimas, o gilesnis savęs pažinimas: gebėjimas pastebėti, ką jaučiame, sąmoningai pasirinkti reakciją ir įsipareigoti išlikti susikaupus ten, kur mums iš tiesų svarbu.
