Grenlandijos atstovai Danijos parlamente pareiškė, kad jokia JAV prezidento Donaldo Trumpo siūloma pinigų suma neįtikins salos gyventojų prisijungti prie Jungtinių Valstijų, net jei tokia idėja ir būtų svarstoma Vašingtone, skelbia tarptautinė žiniasklaida.
Šie pareiškimai nuskambėjo pasirodžius pranešimams, jog JAV administracija esą svarstė galimybę skirti tiesiogines išmokas Grenlandijos gyventojams, siekiant paskatinti jų atsiskyrimą nuo Danijos ir perėjimą į Amerikos įtakos zoną.
Ajaja Chemnits, viena iš dviejų Grenlandijos atstovių Danijos parlamente ir teritorijos reikalų komiteto pirmininkė, interviu teigė, kad jokia pinigų suma negali nupirkti nacionalinės sielos. Pasak jos, manyti, jog tautą galima nusipirkti, yra nepagarbu.
Jos kolegė, opozicinės partijos Naleraq deputatė Aki Matilda Høegh-Dam, pritarė šiai pozicijai: „Mes nesame prekė, kuria galima prekiauti. Kiek pinigų be pasiūlytų – tai visada bus per maža kaina. Tai orumo klausimas.“
Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, JAV administracijoje buvo svarstoma idėja kiekvienam Grenlandijos gyventojui pasiūlyti maždaug nuo 10 000 iki 100 000 JAV dolerių kaip paskatą nutraukti ryšius su Danija ir prisijungti prie Jungtinių Valstijų.
Jei tokia schema būtų buvusi įgyvendinta, ji būtų kainavusi JAV biudžetui milijardus dolerių, atsižvelgiant į tai, kad Grenlandijoje gyvena apie 57 tūkst. žmonių.
Vis dėlto visuomenės apklausos rodo, kad didelė Grenlandijos gyventojų dauguma nepritaria idėjai tapti JAV dalimi, nors saloje vyksta diskusijos dėl galimos nepriklausomybės nuo Danijos.
Grenlandijos politikai pabrėžia, kad kultūra, tapatybė ir gyvenimo būdas salos gyventojams yra gerokai svarbesni už bet kokią trumpalaikę finansinę naudą. Jie baiminasi, jog atsidūrus po JAV kontrole šioms vertybėms grėstų išnykimas.
Grenlandija turi gilias socialines tradicijas, paremtas bendruomeniškumu, glaudžiais šeimos ryšiais ir artimu santykiu su gamta. Vietos lyderių nuomone, tai sunkiai suderinama su Jungtinių Valstijų kapitalistine kultūra.
Trumpo iniciatyva nėra pirmas Vašingtono bandymas sustiprinti savo interesus Grenlandijoje. Dar 2019 metais jis siūlė Danijai nupirkti šią salą, tačiau šį pasiūlymą atmetė ir Danijos valdžia, ir patys grenlandai.
Ekspertai mano, kad tokie pasiūlymai gali dar labiau paaštrinti politinius nesutarimus ir sustiprinti nacionalinį sąmoningumą Grenlandijoje. Pasak jų, tai veikiau skatina siekį visiškai atsiskirti nuo Danijos, o ne prisijungti prie Jungtinių Valstijų.
Grenlandija ir toliau išlieka strategiškai svarbi teritorija: jos geografinė padėtis Arktyje yra reikšminga NATO kariniams ir strateginiams interesams, Šiaurės jūrų kelių kontrolei bei prieigai prie gamtinių išteklių.
