Teherane ir dešimtyse kitų Irano miestų jau dvyliktą dieną iš eilės tęsiasi masiniai antivyriausybiniai protestai. Pasak žmogaus teisių gynėjų, neramumai apėmė daugiau kaip šimtą gyvenviečių visose šalies provincijose ir tapo didžiausiais per pastaruosius metus.
Ketvirtadienio vakarą tūkstančiai žmonių išėjo į Teherano, Mešhedo, Isfahano, Tebrizo ir kitų miestų gatves. Patikrintuose vaizdo įrašuose girdimi šūkiai, raginantys nuversti aukščiausiąjį šalies lyderį Ali Khamenei ir grąžinti į valdžią nuversto šacho įpėdinį Rezą Pahlavį.
Augant protestų bangai, valdžia ėmėsi itin griežtų priemonių. Stebėsenos grupė „NetBlocks“ pranešė apie faktišką visos šalies interneto ryšio atjungimą. Ekspertų teigimu, tai smarkiai apsunkina protestuotojų koordinavimą ir gyventojų galimybes gauti informaciją.
Žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad aukų skaičius nuolat auga. Agentūros HRANA duomenimis, žuvo mažiausiai 34 žmonės, tarp jų – ir vaikai, o daugiau kaip 2200 asmenų buvo sulaikyti. Organizacija „Iran Human Rights“ nurodo jau 45 žuvusiuosius. Irano valdžia patvirtina kelių saugumo pajėgų pareigūnų žūtį.
Protestai prasidėjo gruodžio pabaigoje, smarkiai nuvertėjus Irano rialui, staigiai išaugus kainoms ir infliacijai, kuri, ekspertų vertinimu, siekia apie 40 procentų. Ekonominę krizę dar labiau gilina tarptautinės sankcijos ir vidaus valdymo problemos.
Situacija sulaukė aštrios tarptautinės reakcijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs ryžtingiems veiksmams, jei Irano valdžia panaudos masinį smurtą prieš demonstrantus. Tuo pat metu Irano prezidentas Masudas Pezešjanas viešai paragino saugumo pajėgas elgtis santūriai, o Ali Khamenei pareiškė esąs pasirengęs dialogui su protestuotojais, tačiau pažadėjo griežtai malšinti „maištus“.
Tarptautiniai stebėtojai vykstančius įvykius vadina vienu rimčiausių iššūkių Irano valdžiai nuo 2022 metų protestų. Tolimesnė įvykių raida, jų vertinimu, didele dalimi priklausys nuo saugumo struktūrų veiksmų ir išorinio spaudimo.
