Ar grynųjų dienos suskaičiuotos? Seimas priėmė svarbų sprendimą

Nors atsiskaitymai kortelėmis ir telefonais tampa vis populiaresni, grynieji pinigai vis dar išlieka svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Būtent dėl jų ateities ir teisės jais naudotis pastaruoju metu kilo naujos diskusijos Seime.

Parlamentarai svarstė siūlymą surengti patariamąjį referendumą, kuriame gyventojai galėtų pasisakyti dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais įtvirtinimo Konstitucijoje. Vis dėlto po pateikimo iniciatyva nesulaukė pakankamo palaikymo.

Nors referendumas artimiausiu metu nevyks, diskusijos apie grynųjų pinigų vietą skaitmenėjančioje visuomenėje tik stiprėja. Panašūs klausimai keliami ir kitose Europos valstybėse.

Referendumo idėja kol kas nepasistūmėjo

Seimas nepritarė siūlymui kartu su 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos.

Iniciatyvą pateikęs parlamentaras Karolis Neimantas siūlė gyventojų paklausti, ar jie pritartų Konstitucijos papildymui nuostata, užtikrinančia teisę naudotis grynaisiais pinigais.

Nors projektas nesurinko pakankamai balsų, jo rengėjams palikta galimybė siūlymą tobulinti ir ateityje grįžti prie svarstymų.

Kodėl siekiama apsaugoti grynuosius?

Referendumo šalininkai teigia, kad visiškas perėjimas prie skaitmeninių mokėjimų gali apsunkinti dalies gyventojų kasdienybę.

Dažniausiai minimos vyresnio amžiaus žmonių, regionų gyventojų bei asmenų, kurie neturi galimybės ar įgūdžių naudotis elektroninėmis finansų paslaugomis, problemos.

Anot iniciatorių, galimybė laisvai disponuoti savo pinigais ir pasirinkti atsiskaitymo būdą yra svarbi nuosavybės teisės dalis.

Elektroniniai mokėjimai populiarėja, bet grynieji neišnyksta

Pastaraisiais metais Europoje sparčiai auga atsiskaitymų kortelėmis, mobiliosiomis programėlėmis ir internetine bankininkyste apimtys.

Tačiau Europos Centrinio Banko tyrimai rodo, kad daugelis gyventojų grynuosius vis dar laiko svarbia finansinės laisvės, privatumo ir saugumo priemone.

Europos institucijos taip pat primena, kad euro banknotai ir monetos išlieka teisėta mokėjimo priemone visoje euro zonoje.

Kodėl dalis žmonių nenori atsisakyti grynųjų?

Viena pagrindinių priežasčių – saugumas nenumatytų situacijų metu. Sutrikus elektros tiekimui ar elektroninėms mokėjimo sistemoms, grynieji dažnai lieka vieninteliu būdu atsiskaityti.

Kita svarbi priežastis – privatumas. Skirtingai nei elektroniniai mokėjimai, grynieji nepalieka skaitmeninio pėdsako, todėl kai kuriems žmonėms jie suteikia daugiau finansinės nepriklausomybės.

Taip pat pabrėžiama finansinė įtrauktis. Ne visi gyventojai turi banko sąskaitas ar reguliariai naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis.

Panašios diskusijos vyksta visoje Europoje

Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje keliamas grynųjų pinigų klausimas.

Švedijoje, ilgą laiką laikytoje viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje, vis dažniau kalbama apie būtinybę išsaugoti galimybę atsiskaityti grynaisiais dėl atsparumo krizėms ir nacionalinio saugumo.

Austrijoje taip pat buvo siūlyta stiprinti grynųjų pinigų apsaugą Konstitucijoje, o Vokietijoje grynieji išlieka itin populiarūs net ir sparčiai augant elektroniniams mokėjimams.

Ar grynieji turi ateitį?

Finansų ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo greičiausiai nedings.

Nors technologijos keičia atsiskaitymo įpročius, grynieji išlieka svarbi alternatyva nenumatytais atvejais, padeda užtikrinti finansinę įtrauktį ir suteikia gyventojams daugiau pasirinkimo laisvės.

Todėl klausimas, ar teisė naudotis grynaisiais turėtų būti papildomai apsaugota įstatymais ar net Konstitucijoje, veikiausiai dar ne kartą sugrįš į politinių ir visuomeninių diskusijų darbotvarkę.