Daugeliui gerai pažįstamas, nors jau kiek primirštas „mIRC“ – visų socialinių tinklų „tėvas“ ir bemiegių naktų 2000-ųjų pradžioje priežastis. Tai buvo viena pirmųjų vietų, kur lietuviai susipažino su skaitmeniniu bendravimu.
Ši programa leido jungtis prie IRC (angl. Internet Relay Chat) tinklų ir bendrauti su nepažįstamais žmonėmis visame pasaulyje. Šiandien, kai pokalbiai persikėlė į socialinius tinklus ir platformas, tokias kaip „Messenger“ ar „Teams“, „mIRC“ pagrindu veikęs IRC protokolas vis dar gyvas.
„Programa „mIRC“ buvo pirmasis 2000-ųjų pradžios socialinis tinklas. Tai buvo vieta, kur žmonės susipažindavo, diskutuodavo, mokydavosi programuoti, dalydavosi muzika ar tiesiog plepėdavo apie gyvenimą. Daliai „mIRC“ buvo ir vieta susitarti dėl pasimatymo realiame pasaulyje. Tuo metu internetas dar buvo išties mažas, veikė vos keli naujienų portalai, o bendravimas buvo gerokai intensyvesnis – pokalbiams internetu neretai būdavo skiriama visa naktis“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Pirmosios programavimo pamokos
Pirmoji IRC sistema sukurta dar 1988 metais Suomijoje, o į Lietuvą ji atkeliavo maždaug 1994–1995 metais, kai pradėjo veikti pirmasis serveris irc.omnitel.net. Vėliau susiformavo vietinis tinklas „Aitvaras“, jungęs kelis universitetų ir paslaugų tiekėjų serverius – irc.ktu.lt, irc.data.lt, irc.is.lt, chat.delfi.lt. Čia būrėsi tūkstančiai vartotojų, jungiamų bendrų temų ir miestų kanalų, žymimų grotažymėmis – nuo #vilnius ir #kaunas iki #love ar #music.
„Tuometiniai Lietuvos internautai greitai atrado „mIRC“ patrauklumą – galimybę bendrauti su keliais žmonėmis vienu metu, siųsti failus, kurti temas ir net automatizuoti pokalbius specialiais programiniais kodais – skriptais. Šioje programoje net vykdavo savotiškos kovos dėl kanalų ir jų administravimo: siekiant išmesti kitus vartotojus iš kanalo, uždrausti jiems sugrįžti, suteikti ar atimti teises, keisti nustatymus ir panašiai“, – prisimena M. Ropė.
Kovos dėl vadinamųjų „opų“ (kanalo administratorių, žymimų @ simboliu) dažnai virsdavo savotiškais strateginiais žaidimais. Internautai laukdavo tinklo sutrikimų (angl. net split), kad galėtų pirmieji prisijungti prie norimo kanalo ir perimti jo valdymą, bandydavo apgauti kitus arba naudodavo automatinius skriptus. Šios kovos formavo ankstyvą supratimą apie skaitmeninę galią ir moderavimą – patirtį, kuri vėliau persikėlė į forumus ir socialinius tinklus.
„Ši internetinė subkultūra formavo ir pirmuosius virtualios tapatybės įgūdžius. Kiekvienas turėjo slapyvardį ir unikalią „asmenybę“ ekrane. Pokalbiai vyko realiu laiku, tačiau reikalavo techninių žinių: norint prisijungti ar užsiregistruoti, tekdavo rašyti komandas, pavyzdžiui, /msg NickServ IDENTIFY ir tada įvesti slaptažodį. Būtent „mIRC“ programoje daugelis pirmą kartą susipažino su programavimu, tinklais ar komandinėmis sistemomis“, – teigia vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
IRC protokolas naudojamas iki šiol
Ta pati technologinė pažanga, kuri iškėlė „mIRC“, vėliau lėmė ir šios programos pasitraukimą iš kasdienio naudojimo. 2000-ųjų viduryje atsiradus tokioms programoms kaip „Skype“, „Yahoo Messenger“, „Google Talk“, o vėliau ir socialiniams tinklams, žmonės ėmė rinktis paprastesnius bendravimo būdus, leidžiančius kalbėtis balsu, matyti vaizdą ir apsieiti be sudėtingų teksto komandų.
„IRC sistema buvo sukurta laikais, kai bendravimas vyko tekstu, o internetas dažniausiai buvo pasiekiamas per stacionarius kompiuterius. Šiandien žmonės bendrauja balsu ir vaizdu, naudodami išmaniuosius telefonus, laikrodžius ir kitus įrenginius. Didžioji dalis duomenų dabar sunaudojama būtent vaizdo turiniui ir tiesioginėms transliacijoms, o geras ryšys tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Todėl nuolat investuojame į tinklo plėtrą – stipriname įvairias ryšio technologijas, didiname tinklo spartą, kad šiuolaikinės paslaugos veiktų sklandžiai visoje Lietuvoje“, – sako M. Ropė.
Nors dauguma „mIRC“ vartotojų persikėlė į socialinius tinklus ir modernesnes bendravimo platformas, pati IRC technologija niekur nedingo. IRC protokolu iki šiol remiasi transliacijų platformų pokalbių sistemos – jos leidžia milijonams žmonių realiuoju laiku rašyti žinutes prie tiesioginių transliacijų.
IRC pagrindai atpažįstami ir šiuolaikinėse darbo bei bendruomenių platformose. Tokios sistemos kaip „Slack“ ar „Discord“ perėmė esminius IRC principus – kanalus, žymimus grotelių ženklu, vartotojų paminėjimus su @ simboliu, komandas, rašomas su pasvyruoju brūkšniu.
