Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. Pagrindinė priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), dar visai neseniai laikyta vienu pigiausių kompiuterių komponentų.
Nuo 2025 metų spalio RAM kainos pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai, o šis šuolis jaučiamas visoje elektronikos rinkoje. Pasak Marijono Baltušio, „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo, operatyvioji atmintis šiandien naudojama beveik visur – nuo išmaniųjų telefonų iki buitinės technikos.
„Didžiausią atminties dalį šiuo metu sunaudoja milžiniški dirbtinio intelekto (DI) serveriai. DI – tarsi ėdrus milžinas, kuris kas sekundę „suvalgo“ labai daug pačios sparčiausios atminties. Tie patys RAM atminties komponentai, kurie reikalingi DI sistemoms, naudojami ir vartotojų elektronikoje. Todėl gamintojams nukreipus pajėgas į DI infrastruktūrą, atminties komponentų kainos viso pasaulio rinkoje neišvengiamai kilo“, – aiškina M. Baltušis.
Kainų augimą labiausiai paskatino intensyvi duomenų centrų plėtra visame pasaulyje. Šie centrai „maitina“ DI sprendimus, todėl jiems būtinas didžiulis kiekis RAM atminties. Taip susidarė pasiūlos ir paklausos disbalansas, kuris palietė visus – ir gamintojus, ir galutinius vartotojus.
Kol kas dalį išaugusių sąnaudų gamintojai dar bando prisiimti patys, tačiau situacija tampa vis sudėtingesnė. Net didžiausi RAM tiekėjai susiduria su dilema: ar brangiai parduoti komponentus rinkoje, ar panaudoti juos savo pačių įrenginių gamybai.
„Kai kurie tiekėjai buvo sukaupę atsargų, todėl jų kainų augimas nuosaikesnis – apie pusantro ar du kartus. Tačiau įmonės, neturinčios rezervų, kainas jau padidino net iki penkių kartų“, – pažymi M. Baltušis.
Atmintis – ne tik kompiuteriuose
Operatyvioji atmintis reikalinga laikinai saugoti programas ir duomenis, kol įrenginys veikia. Tai vienas svarbiausių bet kurio kompiuterio ar išmanaus įrenginio komponentų. Kadangi RAM naudojama itin plačiai, tikėtina, kad jos kainų augimas tęsis didžiąją 2026 metų dalį.
Šiandien atminties lustai montuojami ne tik kompiuteriuose ar telefonuose, bet ir skalbimo mašinose, kavos aparatuose ar net elektriniuose virduliuose. Todėl kainų pokyčiai gali paveikti ir platesnį buitinės elektronikos asortimentą.
„Jei anksčiau atmintis sudarydavo apie 15–20 proc. kompiuterio savikainos, dabar ši dalis išaugo iki 30–40 proc. Daugelio vartotojų elektronikos gamintojų pelno maržos tiesiog nėra tokios didelės, kad jie galėtų ilgai amortizuoti tokius pokyčius“, – teigia M. Baltušis.
Kaip elgtis vartotojams?
Skaičiuojama, kad populiaraus nešiojamojo kompiuterio su 16 GB RAM savikaina 2026 metais gali išaugti apie 35–45 eurais. Išmaniųjų telefonų pirkėjams papildomos išlaidos taip pat gali siekti apie 28 eurus.
Augant kainoms, vartotojams atsiranda ir daugiau alternatyvų. Nebūtina rinktis tik pačių naujausių ir brangiausių įrenginių – vis dažniau verta įvertinti profesionaliai atnaujintos technikos galimybes ar kitus sprendimus, leidžiančius sumažinti išlaidas ir kartu vartoti tvariau.
Pavyzdžiui, galima pasinaudoti patogia galimybe grąžinti seną įrenginį ir gauti nuolaidą naujam. Grąžinamo įrenginio vertė įskaičiuojama į galutinę kainą, todėl naują telefoną galima įsigyti už mažesnę sumą, kartu prisidedant prie atsakingesnio elektronikos vartojimo. Be to, galima rinktis ir profesionaliai atnaujintus išmaniuosius telefonus su dvejų metų garantija – tokia pačia kaip ir naujiems įrenginiams.
„Matome, kad žmonės vis dažniau renkasi apgalvotus sprendimus. Atnaujinti ar ilgesnį laiką naudoti jau turimą įrenginį tokiomis sąlygomis yra protinga išeitis, padedanti sutaupyti ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos“, – apibendrina M. Baltušis.
