Atrodo, kad NASA Marso mėginių pargabenimo (Mars Sample Return, MSR) misija biurokratiškai pasiekė savo pabaigą. Ši misija turėjo tapti svarbiausiu Marso tyrimų etapu, padedančiu atsakyti į daugybę klausimų apie šios planetos senovinį gyvybingumą.
Tačiau JAV Kongresas drastiškai sumažino programai skirtą finansavimą ir taip faktiškai nutraukė misiją tokia, kokia ji buvo suplanuota. Per kelis dešimtmečius trukusius tyrimus ir technologinę pažangą klausimas, ar Marsas kada nors buvo tinkamas gyvybei, išliko sudėtingas.
Marso paviršiuje dirbantys zondai „Curiosity“ ir „Perseverance“ gerokai praplėtė mūsų žinias apie šią planetą ir pateikė intriguojančių įrodymų apie šiltesnius, drėgnesnius jos raidos laikotarpius, kurie galėjo būti palankūs gyvybei.
Kitas logiškas žingsnis buvo pargabenti Marso uolienų mėginius į Žemę, kur juos būtų galima tirti pasitelkiant galingiausią šiuolaikinių laboratorijų įrangą.
Dar 2011 m. Marso mėginių pargabenimas buvo įvardytas kaip vienas iš didžiausių NASA planetų mokslo prioritetų. Net ir šiandien oficialiuose NASA dokumentuose apie MSR vis dar pabrėžiama, kad Mars Sample Return būtų ambicinga, iš kelių etapų sudaryta NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) kampanija, kurios tikslas – atgabenti kruopščiai atrinktus Marso mėginius į Žemę.
Pabrėžiama, kad ši misija įgyvendintų vieną iš aukščiausio prioriteto Saulės sistemos tyrimų tikslų. Parvežti mėginiai iš esmės pakeistų mūsų supratimą apie Marsą ir visą Saulės sistemą, taip pat padėtų pasirengti būsimoms žmonių kelionėms į Raudonąją planetą.
Roveris „Perseverance“ buvo pirmasis šios misijos etapas ir jį galima vertinti kaip itin sėkmingą. Jis atrinko ir saugojimui paruošė 33 mėgintuvėlius su įdomiomis uolienų ir dulkių mėginiais – visa tai laukia būsimos Marso mėginių pargabenimo misijos. Tačiau dabar šių mėginių likimas tapo neaiškus.
NASA puikiai suprato, kad imasi labai sudėtingo ir brangaus projekto. Iš pradžių skaičiuota, kad mėginių pargabenimas gali kainuoti apie 11 mlrd. JAV dolerių. Vėliau, persvarstę misijos architektūrą ir ieškodami efektyvesnių sprendimų, specialistai preliminarią sąmatą sumažino iki maždaug 7 mlrd. dolerių.
Vis dėlto tai buvo tik preliminarūs skaičiai. Kadangi misija yra beprecedentė, buvo akivaizdu, kad šiuose vertinimuose esama daug neapibrėžtumo.
Esminė problema – finansai. NASA patiria didelį spaudimą mažinti išlaidas. Kadangi MSR ir toliau reikalavo milžiniškų lėšų, o technologiniai sprendimai iki galo nebuvo aiškūs, ši programa tapo akivaizdžiausia auka ieškant, ką galima nutraukti.
Misijos planas buvo itin sudėtingas. Pagal dabartinį projektą į Marso paviršių turėjo būti nuleistas nusileidimo modulis. Prie jo „Perseverance“ būtų pristatęs mėginių mėgintuvėlius. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti nepavyktų, šią užduotį būtų perėmę du maži mėginių paėmimo sraigtasparniai.
Nusileidimo modulyje būtų buvęs ir mažas raketinis pakilimo aparatas, kuris iškeltų mėginius į Marso orbitą. Ten jie turėtų susijungti su orbitiniu kosminiu laivu, kuris galiausiai nugabentų šiuos mėginius atgal į Žemę. Šios grandinės mastą ir sudėtingumą sunku net tinkamai nusakyti.
Nors naujajame biudžete Marso tyrimams ir toliau skiriamos tam tikros lėšos, jos gerokai mažesnės. Nedidelė dalis šių pinigų gali būti panaudota naujoms technologijoms kurti – galbūt jos ateityje leistų pigiau ir efektyviau pargabenti jau sukauptus mėginius. Tačiau tai kol kas labai miglota perspektyva.
Kita kryptis – kurti įrangą, kuri leistų itin išsamiai tirti mėginius tiesiog Marso paviršiuje, jų negrąžinant į Žemę. Vis dėlto ir Žemėje esančios laboratorijos per tą laiką toliau tobulės. Sunku įsivaizduoti, kad kada nors tyrimai Marse galėtų prilygti galimybėms, kurias suteikia pažangiausia įranga Žemėje.
Ateitis visada neapibrėžta. Gali būti, kad Mars Sample Return programa kada nors bus atgaivinta. Galbūt ESA ryšis savarankiškai imtis panašios misijos. Kinija taip pat planuoja savo Marso mėginių pargabenimo ekspediciją – dabar, kai bendra NASA ir ESA programa sustabdyta, kinams atsivėrė galimybė tapti pirmaisiais, pargabenusiais Marso mėginius į Žemę.
Vis dėlto planuojama Kinijos misija laikoma ne tokia sudėtinga ir moksliškai preciziška kaip NASA ir ESA projektas. „Perseverance“ mėginiai buvo kruopščiai atrinkti taip, kad suteiktų maksimaliai daug mokslinės informacijos, o Kinijos planai labiau primena „paimti ir skristi“ pobūdžio ekspediciją.
Laimei, sukaupti mėginiai, tikėtina, gali labai ilgai saugiai laukti Marso paviršiuje. Dėl šalčio ir sausros jie turėtų išlikti beveik nepakitę. Kita vertus, mokslininkams, kurie daugelį metų skyrė savo žinias, pastangas ir viltis šiai ambicingai misijai, žinia apie jos sustabdymą tikriausiai buvo labai skaudi.
