Irano valdžia pirmą kartą mėgino masiškai blokuoti palydovinį ryšį „Starlink“, sutrikdydama apie 80 % duomenų srauto. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis su Elonu Musku aptarti būdus, kaip išlaikyti prieigą prie šio tinklo šalyje.
Stebėsenos duomenimis, Irano specialiosios tarnybos pasitelkė naujas radioelektroninės kovos priemones „Starlink“ signalui slopinti. Iki šiol šis tinklas buvo laikomas savotišku „planu B“ protestuotojams, nes šalyje reguliariai išjungiamos mobiliojo ryšio ir laidinio interneto paslaugos.
Dėl plataus masto kišimosi į sistemos veiklą užfiksuota, kad Irane sutrikdyta maždaug 80 % „Starlink“ duomenų srauto. Tai – pirmasis kartas, kai Teheranas taip plačiai bando neutralizuoti „SpaceX“ palydovinę technologiją.
Masiška ataka prieš palydovinį ryšį
Naudodamos pažangias trukdymo technologijas, Irano tarnybos siekia užkirsti kelią alternatyvioms informacijos sklaidos priemonėms. „Starlink“ įranga šalyje iki šiol buvo slapta platinama ir naudojama siekiant apeiti valstybinę cenzūrą bei interneto ribojimus.
Ekspertų teigimu, tokio masto ryšio blokavimas rodo, kad režimas labai rimtai vertina palydovinio interneto keliamą grėsmę informaciniam uždarumui ir bando sutrukdyti protestų koordinavimui internete.
JAV įsitraukimas ir Trumpo pozicija
Reaguodamas į susidariusią situaciją, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis derybas su Elonu Musku. Numatyto susitikimo tikslas – rasti techninį sprendimą, kuris leistų užtikrinti nepertraukiamą interneto prieigą Irane, nepaisant vietos valdžios pastangų ją apriboti.
Tuo pačiu metu oficialusis Teheranas pateikė ultimatumą: Irano valdžia reikalauja, kad Muskas oficialiai užregistruotų „Starlink“ veiklą šalyje ir gautų licenciją paslaugoms teikti.
Jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas, valdžia grasina įvesti baudžiamąją atsakomybę už „Starlink“ terminalų laikymą ir visiškai blokuoti paslaugą nacionaliniu mastu.
Galimi Baltųjų rūmų sprendimai
Donaldo Trumpo administracija rengia planą, kuriuo siekiama paremti Irano demonstrantus tiek technologinėmis priemonėmis, tiek didinant ekonominį spaudimą režimui. Viena pagrindinių krypčių – užtikrinti nenutrūkstamą priėjimą prie interneto per „Starlink“, kad protestų dalyviai galėtų koordinuoti savo veiksmus ir skleisti informaciją į užsienį.
Be to, Baltieji rūmai svarsto galimybę įvesti papildomas sankcijas saugumo struktūrų atstovams, atsakingiems už protestų malšinimą, taip pat suteikti finansinę paramą opozicinėms grupėms.
Kaip prasidėjo protestai Irane
Masinių protestų bangą sukėlė staigus ekonomikos nuosmukis ir nacionalinės valiutos – rialo – kurso griūtis. Kritinė infliacija pagrindinius maisto produktus padarė neįperkamus didžiajai daliai gyventojų, todėl į gatves išėjo ne tik politiniai aktyvistai, bet ir smulkieji prekybininkai bei kiti socialiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai.
Ekonominiai reikalavimai greitai peraugo į politinius šūkius, nukreiptus prieš esamą ajatolos Ali Chamenėjaus režimą. Protestuotojai reikalauja politinių reformų, didesnio valdžios skaidrumo ir realių priemonių kovojant su skurdu bei korupcija.
Irano vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą
Iranas neoficialiai remia Rusiją kare prieš Ukrainą. Nepaisant oficialių Teherano neigimų, karinis bendradarbiavimas tarp šių šalių nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gerokai suintensyvėjo.
Vakarų žvalgybos ir žiniasklaidos duomenimis, Teheranas pradėjo tiekti Rusijos kariuomenei trumpojo nuotolio balistines raketas. Šią informaciją pačiame Irane yra pripažinę ir kai kurie parlamento nariai.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ne kartą taikė sankcijas Irano karinei pramonei dėl paramos Rusijos agresijai. JAV Valstybės departamentas pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas kelia grėsmę ne tik Europos saugumui, bet ir platesniam stabilumui Artimuosiuose Rytuose.
