Žiemą Ukrainoje granatai ypač populiarūs, todėl pirkėjams dažnai kyla klausimų dėl šio vaisiaus vartojimo. Ne visi žino, kuo granatai naudingi, ar reikia kramtyti jų sėklas, kiek jų galima suvalgyti per dieną ir ar jos gali pakenkti.
Visų pirma verta atkreipti dėmesį, kad granatuose nėra kauliukų tokia forma, kaip kaulavaisiuose. Tai uoga, kurios viduje yra daug sėklų. Kiekvieną iš jų sudaro dvi dalys – sultingas raudonas apvalkalas (arilė) ir sėklytė (gali būti kieta arba pusiau kieta), kurią buityje dažnai ir vadiname kauliuku.
Granato sėklos: nauda ir galima žala
Kinijos mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad granato sėklose gausu įvairių fitocheminių junginių.
Visų pirma jos turi punicinės rūgšties (reta polinesočioji riebalų rūgštis, Omega-5, pagrindinis granato sėklų aliejaus komponentas), fenolinių junginių (polifenolių), tokoferolių (vitamino E) ir nesočiųjų riebalų rūgščių (linolo, linoleno rūgšties).
Sužinojus pagrindinius naudingus uogos komponentus ir jų savybes, tampa aiškiau, kuo naudingos granato sėklos.
Tyrėjai nustatė, kad dėl Omega-5 ir fenolinių junginių granato sėklos gali padėti mažinti medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tokie sutrikimai, be kita ko, siejami su nutukimu ir antrojo tipo cukriniu diabetu.
Be to, fenoliniai junginiai dalyvauja neutralizuojant laisvuosius radikalus ir gali prisidėti prie oksidacinių procesų lėtėjimo.
Mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad granato sėklų ekstraktas gali mažinti uždegiminių procesų intensyvumą, nes jame gausu polifenolių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Tyrėjai granato sėklas priskiria prie naudingų maisto produktų ir teigia, kad vartojant jas įprastais kiekiais rimtos rizikos paprastai nėra. Tačiau galimos nemalonios pasekmės, jei yra alergija ar virškinamojo trakto sutrikimų.
Norint suprasti, kodėl gali pasireikšti diskomfortas virškinamajame trakte, svarbu žinoti, ar granato sėklos ištirpsta skrandyje. Granato sėklos turi tvirtą skaidulinį išorinį sluoksnį ir sultingą vidinę dalį.
Vidinis sluoksnis yra turtingas organinių rūgščių, vandens ir cukrų, todėl lengvai virškinamas. Tuo tarpu išorinis sluoksnis daugiausia sudarytas iš sudėtingų angliavandenių, įskaitant celiuliozę, todėl virškinimo sistemai jį įveikti sunkiau.
Tad jeigu vis dar svarstote, ar reikia kramtyti granato sėklas, abejones verčiau pamiršti. Kuo geriau sukramtysite kietą sėklytės dalį, tuo lengviau virškinamajam traktui ją bus apdoroti. Ryti sveikas sėklas sveikam žmogui nėra pavojinga, tačiau tai gali sukelti diskomfortą skrandyje.
Išoriniame sėklų apvalkale gausu skaidulų (celiuliozės ir lignino), kurios neištirpsta skrandžio sultyse. Prastai sukramtyta arba visiškai nenukramtyta sėkla gali pereiti visą virškinamąjį traktą beveik nepakitusi, tik šiek tiek susilpnėjusi dėl fermentų poveikio.
Taigi galima daryti išvadą, kaip teisingai valgyti granatą su sėklomis, kad maistingosios medžiagos geriau pasisavintų, o skrandžiui būtų lengviau: sėklas reikėtų kruopščiai sukramtyti, kad jos virstų gerai susmulkinta mase.
Reikėtų prisiminti, kad net ir naudingi produktai gali sukelti skrandžio diskomfortą, jeigu jų suvalgoma per daug. Todėl svarbu žinoti, kiek granato sėklų galima suvartoti per dieną, kad, pavyzdžiui, neatsirastų nemalonių pojūčių skrandyje.
Apytikriai pusė granato (apie 0,5 stiklinės sėklų) laikoma rekomenduojama paros porcija. Toks kiekis laikomas saugiu ir patartina jo neviršyti, nes granatuose taip pat gausu natūralių cukrų. Dėl šios priežasties žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prieš vartojant granatus vertėtų pasitarti su gydytoju.
