E10 degalai turėjo užbaigti diskusijas apie biokomponentų naudojimą transporte, tačiau realybėje jie tapo tik tarpine stotele. Trečiadienį paskelbtas Lenkijos vyriausybės projektas, kuriuo įgyvendinama ES direktyva RED III, aiškiai rodo, kad procesas tik įsibėgėja.
Dokumente numatyta iki 2030 metų beveik dvigubai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte. Praktikoje tai reiškia dar didesnį spaudimą didinti biokomponentų kiekį degaluose, taip pat ir benzine. Vairuotojams, kurie dar tik spėjo priprasti prie E10, tai yra ženklas, kad pokyčiai tuo nesibaigs.
Europos Sąjungos direktyva RED III (2023/2413) valstybėms narėms suteikia pasirinkimą. Iki 2030 metų šalys gali arba padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime transporte iki ne mažiau kaip 29 procentų, arba sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų intensyvumą transporte bent 14,5 procento. Tai du iš esmės skirtingi keliai, turintys labai skirtingas pasekmes.
Pasirinkus pirmąjį variantą, didžiausias krūvis tenka ne transporto priemonių parko modernizavimui, o pačiai degalų sudėčiai. Tokiu atveju biokomponentai benzine ir dyzeline tampa pagrindiniu įrankiu užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Senesni automobiliai tokiame modelyje faktiškai stumiami iš rinkos net ir neįvedant jokių formalių draudimų.
Antrasis kelias – emisijų mažinimas – teoriškai leistų tikslus pasiekti spartinant transporto elektrifikaciją, didinant krovinių ir keleivių srautų perkėlimą į geležinkelius bei viešąjį transportą, taikant griežtesnius reikalavimus logistikai ir sunkiajam transportui, taip pat didinant sintetinių degalų ir vandenilio naudojimą. Šis požiūris sudėtingesnis tiek apskaitos, tiek įgyvendinimo prasme, tačiau nereikalauja nuolat didinti bioetanolio dalies benzine.
Lenkijos vyriausybė pasirinko pirmąją kryptį – sparčiai kelti Nacionalinį rodiklinį tikslą. 2025 metais jis siekė 9,2 procento, 2026 metais planuojama 10 procentų, 2027 metais – 11 procentų, o 2029 metais – jau 15 procentų. Lemiamas lūžis numatytas 2030-aisiais, kai rodiklis turėtų šoktelėti iki 29 procentų.
Reguliacinio poveikio vertinimas aiškiai parodo, kad šio tikslo bus siekiama daugiausia maksimaliai išnaudojant biokomponentus iš maistinių ir pašarinių žaliavų, juos papildant pažangiaisiais biokomponentais ir elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau praktika rodo, kad Nacionalinis rodiklinis tikslas jau daugelį metų realiai įgyvendinamas pirmiausia pasitelkiant bioetanolį benzine ir esterius dyzeline. Būtent šie komponentai sudaro didžiąją dalį atsinaujinančios energijos transporto statistikoje.
Lenkijos energetikos reguliuotojo duomenimis, vien 2024 metais šiam tikslui pasiekti buvo sunaudota daugiau kaip pusė milijono tonų bioetanolio ir beveik pusantro milijono tonų esterių. Tai milžiniški kiekiai, kurie, pagal naująjį planą, turės dar labiau augti.
Formaliai įstatymo projektas nenumato naujų degalų žymėjimų degalinėse ir tiesiogiai nemini E20 ar E30. Tačiau esant tokiam sparčiam atsinaujinančių degalų dalies augimui, išlaikyti dabartinį bioetanolio lygį tampa vis sudėtingiau. Pažangieji biokomponentai ir sintetiniai degalai kol kas išlieka brangūs ir ribotai prieinami, o elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių viena pati problemos neišspręs. Tai reiškia realų spaudimą didinti bioetanolio dalį benzine, net jeigu oficialūs žymėjimai kurį laiką dar nepasikeis.
Būtent čia atsiranda didžiausia problema vairuotojams. Jau šiandien E10 degalai nėra oficialiai patvirtinti daliai senesnių automobilių. Dar didesnė etanolio koncentracija reiškia papildomas rizikas – nuo degalų sistemos sandariklių irimo iki degalų tiekimo sutrikimų ir šalto užvedimo problemų. Ši rizika ypač aktuali šalyse, kur vidutinis automobilio amžius viršija penkiolika metų.
Nors nauji degalai formaliai gali būti pristatomi kaip „suderinami su dauguma transporto priemonių“, realias remonto ir parko atnaujinimo išlaidas galiausiai patirs patys vairuotojai. Šiuolaikiniai automobiliai paprastai projektuojami naudoti E5 arba E10 degalus. Aukštesnės etanolio koncentracijos reikalauja visiškai kitokių medžiagų degalų sistemoje – tai matyti rinkose, kur E27 yra norma, pavyzdžiui, Brazilijoje. Tokiu atveju svarbūs tampa ne tik pats variklis, bet ir visa degalų sistema, variklio valdymo programinė įranga bei ilgalaikis automobilio patikimumas.
Vyriausybė projekte viliasi, kad dalį tikslo padės pasiekti vadinamieji daugikliai, kai atsinaujinantys degalai aviacijoje ar laivyboje skaičiuojami su didesniu koeficientu. Tačiau šie sektoriai daro ribotą poveikį bendrajam kelių transporto energijos balansui. Didžioji dalis degalų ir toliau sunaudojama lengvuosiuose automobiliuose ir sunkiajame transporte, todėl benzinas ir dyzelinas išlieka pagrindinėje fronto linijoje.
E10 įvedimas jau sukėlė informacinį chaosą ir realias vairuotojų baimes. Dabartinis projektas rodo, kad tai nebuvo vienkartinis eksperimentas, o nuoseklios strategijos dalis. Esant suplanuotam atsinaujinančių energijos išteklių dalies augimui transporte, dar viena degalų sudėties korekcija yra tik laiko klausimas. Jei kitos priemonės pasirodys per brangios arba nepakankamai efektyvios, bioetanolio dalies didinimas benzine vėl taps lengviausiu keliu tikslams pasiekti. Šį kartą tai gali paliesti gerokai didesnę automobilių dalį nei perėjimas prie E10. Vieninteliai, kuriems šie pokyčiai nekels problemų, išliks elektromobilių savininkai.
