Lietuvoje kuras brangus ne be priežasties: iš ko susideda galutinė kaina?
Kai vairuotojas pamato kainą degalinės švieslentėje, dažnai atrodo, kad tai tiesiog vienas skaičius. Tačiau iš tikrųjų tas skaičius susideda iš kelių dalių, ir ne visos jos priklauso nuo pačios degalinės. Paprastai tariant, už litrą kuro mokame ne tik už pačią naftą.
Lietuvos energetikos ministerija aiškiai nurodo, kad degalų kainą sudaro keturi pagrindiniai elementai: naftos kaina ir jos perdirbimo sąnaudos, akcizas, pridėtinės vertės mokestis ir pardavimo kaštai. Prie to praktikoje prisideda ir biodegalų dedamoji, logistika bei konkurencija tarp pardavėjų.
Didžiausia dalis dažnai yra ne nafta, o mokesčiai
Daug kas nustemba sužinoję, kad nemaža kuro kainos dalis yra mokesčiai. Lietuvoje degalams taikomas 21 proc. PVM, o be jo dar yra akcizas, kurį nustato valstybė. Energetikos ministerija pabrėžia, kad būtent akcizo dydis yra viena iš svarbiausių galutinės kainos dedamųjų.
Tai gerai matyti ir iš Lietuvos energetikos agentūros skelbiamų kainų išskaidymo. 2026 metų sausio mėnesio vidutinės A95 benzino kainos struktūroje mokesčiai sudarė apie 0,81 Eur už litrą, o dyzelino atveju apie 0,82 Eur už litrą. Kitaip tariant, vien mokesčiai sudarė labai didelę to, ką žmogus sumoka degalinėje, dalį.
Šį poveikį gerai parodo ir Finansų ministerijos skaičiavimai. 2026 metų kovą ministerija siūlydama laikinai mažinti dyzelino akcizą nurodė, kad galutinė kaina vartotojams dėl to galėtų sumažėti apie 0,06 Eur už litrą su PVM. Tai reiškia, kad net palyginti nedidelis mokestinis pakeitimas labai greitai pasimato galutinėje kainoje.
Kaina priklauso ir nuo pasaulinės naftos rinkos
Antroji didelė dalis yra pati žaliavinė nafta ir jos perdirbimas į benziną ar dyzeliną. Čia Lietuva nėra izoliuota. Naftos kaina formuojasi pasaulinėje rinkoje, todėl ją veikia karai, geopolitinė įtampa, gavybos sprendimai, tiekimo sutrikimai ir bendra paklausa pasaulyje.
Energetikos ministerija pažymi, kad naftos kaina nusistovi rinkoje pagal pasiūlą ir paklausą. Dėl to vairuotojas Lietuvoje gali jausti įvykius Artimuosiuose Rytuose ar kitame pasaulio regione, net jei vietoje niekas nepasikeitė. Kai nafta brangsta, ilgainiui brangsta ir degalai.
Tačiau svarbu suprasti vieną niuansą: jei naftos kaina krenta, degalų kaina degalinėje nebūtinai nukrenta taip pat greitai ir tokiu pat dydžiu. Taip yra todėl, kad galutinėje kainoje yra ne viena tik naftos dedamoji, o visas sluoksnis kitų sąnaudų ir mokesčių.
Likusią kainos dalį sudaro perdirbimas, logistika ir prekyba
Trečias sluoksnis yra techninis, bet labai svarbus. Naftą reikia perdirbti, degalus atvežti, saugoti, paskirstyti ir parduoti. Visa tai kainuoja. Į šią dalį įeina gamintojo marža, transportavimas, saugojimas, degalinių veiklos išlaidos ir prekybinė marža.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad be mokesčių benzino ir dyzelino kainose dar lieka reikšminga dalis, kurią sudaro gamintojo marža, naftos dedamoji, prekybinė marža ir biodegalų dedamoji. Tai paaiškina, kodėl skirtingose degalinėse kainos gali šiek tiek skirtis net tą pačią dieną: dalį galutinės kainos lemia ne valstybė, o konkretaus tiekėjo bei pardavėjo sprendimai.
Prie to prisideda ir biodegalų komponentas. Jis dažniausiai nėra pati didžiausia dalis, tačiau vis tiek įeina į galutinę litro kainą. Vairuotojas jos atskirai nemato, bet sumoka kartu su visa kita.
Todėl paprasčiausias atsakymas į klausimą, iš ko susideda kuro kaina, būtų toks: viena dalis yra pati nafta, kita dalis yra jos perdirbimas ir atgabenimas, trečia dalis yra degalinės kaštai bei marža, o labai didelę galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai. Būtent dėl to degalų kaina keičiasi ne vien tada, kai brangsta nafta. Ji keičiasi ir tada, kai keičiasi akcizai, PVM poveikis, logistika ar bendra padėtis rinkoje.
Paprasčiau tariant, mokėdamas už litrą kuro tu moki ne tik už kurą. Tu moki ir už valstybės mokesčius, ir už pasaulinės naftos rinkos svyravimus, ir už visą kelią, kurį tas kuras nueina iki degalinės kolonėlės.
