Jaunoji mokslininkė Laura Rakauskaitė doktorantūros tyrime ieško inovatyvių sprendimų, kaip iš augalų šalutinių produktų išgauti vertingas medžiagas, galinčias pakeisti sintetinius maisto konservantus. Pasitelkdama modernias technologijas ir tvarius metodus, ji prisideda prie maisto saugos gerinimo ir kartu edukuoja visuomenę: neretai tai, ką laikome atliekomis, gali tapti raktu į sveikesnį ir tvaresnį rytojų.
Lauros doktorantūros tyrimai susiję su skirtingų morkų veislių lapų analize. „Naudodama inovatyvius metodus ir laboratorinę įrangą, iš morkų lapų gaminu ekstraktus ir vertinu jų sudėtį – aiškinuosi, kokios medžiagos juos daro naudingus. Geriausius ekstraktus testuosiu su įvairiomis bakterijomis ir analizuosiu, ar jie gali slopinti bakterijų veiklą. Praktikoje tai galėtų padėti kuriant natūralius maisto konservantus“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė.
Pasak jos, praturtinus, pavyzdžiui, mėsos produktus tokiais ekstraktais, jie galėtų ilgiau išlikti saugūs be sintetinių priedų. Tyrimu siekiama rasti natūralių būdų, kaip maistas taptų saugesnis ir sveikesnis, o šalutiniai produktai būtų panaudojami efektyviau.
Laura pažymi, kad jau dabar maisto produktų ar kosmetikos parduotuvėse galima rasti prekių, praturtintų šalutiniais produktais. „Maisto pramonėje iš vaisių ir daržovių atliekų gaminami natūralūs konservantai ar maisto papildai. Kosmetikoje iš augalinių likučių kuriami kremų ingredientai ar kaukės. Manau, ateityje ši sritis tik plėsis, nes verslui ir vartotojams tvarumas, natūralūs sprendimai ir atliekų mažinimas tampa vis svarbesni“, – sako ji.
Tai, kas vadinama atliekomis, turi ypatingą vertę
Antrinių žaliavų panaudojimas kuriant naujus produktus – pavyzdžiui, maisto papildus, natūralius konservantus ar kosmetikos ingredientus – mažina atliekų kiekį, tausojami gamtos ištekliai ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos principai. „Visuomenė jau iš dalies supranta šių produktų vertę, tačiau reikia daugiau paskatinimo ir švietimo. Svarbu parodyti ne tik gamintojams, bet ir vartotojams, kad tai nėra atliekos. Priešingai – tai vertingi ingredientai, galintys būti naudingi sveikatai, aplinkai ir tvariai gamybai“, – pabrėžia Laura.
Savo tyrime ji šakniavaisinių daržovių šalutinių produktų biorafinavimą (procesą, kurio metu iš biomasės išgaunamos vertingos medžiagos) atlieka taikydama mikrobangų ir ultragarso technologijas. „Tai tvaresnis ir efektyvesnis būdas išgauti naudingus junginius iš augalų lapų. Tradiciniai metodai dažnai reikalauja daug cheminių reagentų arba trunka itin ilgai. Tuo tarpu šie metodai leidžia sutrumpinti procesą, sunaudoti mažiau energijos ir cheminių medžiagų. Tokie ekstrahavimo būdai yra tvarūs, leidžia efektyviai panaudoti šalutines augalų dalis, mažinti atliekas ir prisidėti prie aplinkai draugiškų produktų kūrimo“, – akcentuoja mokslininkė.
Paklausta, ar mokslininkų vykdomi ir pristatomi tyrimai keičia visuomenės požiūrį į kasdienius vartojimo įpročius, Laura teigia, kad einant mokslo ir žinių keliu į paprastus dalykus – maistą, pakuotes ar net tai, ką laikome atliekomis – pradedama žvelgti kitaip.
„Ateina suvokimas, kad didelė dalis to, ką išmetame, iš tikrųjų gali turėti vertę. Manau, tokios žinios palaipsniui persiduoda ir visuomenei: žmonės vis dažniau domisi, ką vartoja, iš kur tai atkeliauja ir ar galima rinktis tvaresnius sprendimus. Taip mokslas keičia mūsų kasdienius įpročius“, – įsitikinusi ji.
Pasirinkimas, atvėręs perspektyvų ir modernų mokslo pasaulį
Mintimis grįždama į mokyklos laikus, Laura prisimena, kad tuomet dar neturėjo aiškaus plano, kokią studijų kryptį pasirinkti. „Tik dvyliktos klasės pabaigoje, po egzaminų, nusprendžiau rinktis maisto saugos kryptį. Šį sprendimą lėmė artimųjų paskatinimas – mano tėtis dirbo maisto gamybos įmonėje ir patarė, kad ši sritis perspektyvi, suteikianti daug galimybių. Iš jo patirties mačiau, jog darbas šioje srityje yra įdomus ir įvairiapusis“, – pasakoja ji.
„Mano akademinis kelias prasidėjo Kauno kolegijoje, kur įgijau profesinio bakalauro laipsnį ir studijavau maisto saugos programoje. Pajutusi, kad ši sritis man artima, nusprendžiau toliau gilinti žinias. VDU Žemės ūkio akademijoje pasirinkau išlyginamąsias studijas, vėliau studijavau magistrantūroje, o dabar mokslo ir žinių kelią tęsiu doktorantūroje.
VDU Žemės ūkio akademija žavi dėl kelių priežasčių: išlyginamosios studijos suteikė tvirtą teorinį ir praktinį pagrindą, magistrantūra leido gilintis į pasirinktą mokslo kryptį, įgyti specializuotų žinių, dalyvauti konferencijose ir pradėti mokslinį darbą. Doktorantūra suteikia galimybę aktyviai įsitraukti į tyrimus ir plėtoti naujas idėjas.
Mano nuomone, VDU Žemės ūkio akademija jaunuoliams gali pasiūlyti platų studijų programų spektrą žemės ūkio, maisto, miškininkystės, aplinkos inžinerijos, bioekonomikos ir tvarumo srityse“, – vardija pašnekovė ir priduria, kad šios kryptys ypač svarbios sprendžiant klimato kaitos, maisto saugos ir tvarumo keliamus iššūkius.
Aktyviai jaunai mokslininkei VDU Žemės ūkio akademija tapo ne tik studijų vieta, bet ir reikšminga gyvenimo dalimi. „Akademijoje ne tik gilinu žinias savo srityje, bet ir kuriu profesinius ryšius, dalyvauju akademinės bendruomenės veiklose, atrandu naujų galimybių asmeniniam ir profesiniam augimui“, – sako Laura.
Ji viliasi, kad baigusi doktorantūrą profesinėje veikloje galės derinti praktinę patirtį su mokslo naujovėmis, prisidėti prie naujų sprendimų kūrimo ir perduoti sukauptas žinias kitiems.
