Pastaruoju metu virš Atlanto užfiksuotas neįprastai intensyvus JAV karinių orlaivių judėjimas sukėlė daug klausimų visame pasaulyje. Skrydžių stebėjimo platformose pastebėta įspūdinga oro tanklaivių grupė, skrendanti iš Jungtinių Valstijų į Europą ir Artimuosius Rytus. Dėl to imta svarstyti, ar neplanuojama didesnio masto karinė operacija.
Skrydžių stebėtojai atkreipė dėmesį į neįprastą reiškinį: tuo pačiu metu iš JAV į Europą ir Artimuosius Rytus skrido mažiausiai aštuoni KC-135 „Stratotanker“ oro tanklaiviai. Kiekvienas jų gali gabenti iki 91 tūkst. litrų degalų, tinkamų daugumai Vakarų karinių orlaivių. Tokie lėktuvai laikomi esminiu JAV karinių oro pajėgų pajėgumų daugikliu, nes leidžia naikintuvams ir bombonešiams veikti dideliu atstumu nuo bazių, nuolat papildant degalų atsargas ore.
Mažiausiai keturi KC-135 nusileido Morono karinių oro pajėgų bazėje Pietų Ispanijoje. Dar keturi pasuko Artimųjų Rytų kryptimi, o jų transponderiai nustojo siųsti signalą Egipto apylinkėse. Visi šie užfiksuoti orlaiviai priklauso Jungtinių Valstijų karinėms oro pajėgoms.
Net kelių oro tanklaivių skrydis gali reikšti strategiškai svarbią operaciją, nes tai dažnai būna ženklas, kad ruošiami koordinuoti veiksmai dideliu nuotoliu. Panaši situacija buvo prieš operaciją „Midnight Hammer“: maždaug savaitę iki B-2 „Spirit“ smūgių Irano pozicijoms iš JAV į Europą buvo permesta apie 30 oro tanklaivių. Jų pagalba bombonešiai galėjo nuolat pildyti degalų atsargas ir įveikti daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų neleidžiantis nusileidimui.
Ar tai – būsimo smūgio Iranui užuomina?
Dabartinis JAV oro tanklaivių judėjimas kai kam atrodo panašus į pasirengimą galimai operacijai prieš Iraną. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kalbėjo apie galimą įsikišimą į šios šalies reikalus, argumentuodamas ten vykstančiais masiniais antivyriausybiniais protestais. Tokiuose pasisakymuose nebuvo aiškiai atmesta ir karinės intervencijos galimybė.
Įtarimus stiprina ir suaktyvėjęs JAV karinių pajėgų judėjimas Artimuosiuose Rytuose. Į regioną permetama sunkioji technika: gabenami „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. Taip pat vis dažniau matomi C-17 „Globemaster“ transporto lėktuvai, skraidinantys aprūpinimą tarp JAV bazių.
Be to, Artimuosiuose Rytuose dislokuojami papildomi JAV naikintuvai, tarp jų – F-15 iš 494-osios naikintuvų eskadrilės. Į regioną taip pat artėja lėktuvnešis USS „Abraham Lincoln“, gabenantis F-35 naikintuvus.
Neatskleisti planai ir geopolitinė įtampa
Jungtinės Valstijos viešai neatskleidžia, kokiu tikslu į Artimuosius Rytus telkiamos tokios didelės pajėgos ir kiek tai tiesiogiai susiję su situacija Irane. Kol kas neaišku, ar ši mobilizacija reiškia pasirengimą naujai puolamajai operacijai, ar tai labiau gynybinė priemonė, skirta atgrasymui ir galimų atakų prevencijai.
Vien oro tanklaivių skrydžiai, nors ir reikšmingi, savaime nėra galutinis JAV ketinimų įrodymas. Vis dėlto esant įtemptai geopolitinei situacijai, augantis karinių pajėgų buvimas regione tampa svarbia karine ir politine spaudimo priemone. Tokia demonstratyvi jėgos koncentracija gali būti skirta ne tik galimai operacijai, bet ir diplomatiniam spaudimui bei atgrasymui.
