2025-ieji užsakomajam turizmui Lietuvoje buvo sėkmingi, nepaisant Vilniaus oro uosto veiklą trikdžiusios balionų krizės, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė. Pasak jos, prie to prisidėjo operatyvus Lietuvos oro uostų (LTOU) darbas valdant situaciją, tačiau daugiau padaryti galėjo Vyriausybė – turzimo atstovė teigia, jog turėjo būti suburta krizės valdymo grupė.
„Metai „full service“ (angl. pilno aptarnavimo) kelionių organizatoriams buvo tikrai sėkmingi. Balionų krizė tikrai turėjo įtakos darbui, tačiau kelionių verslas su iššūkiais sugebėjo susitvarkyti“, – antradienį žurnalistams sakė Ž. Gavelienė.
„Prie to prisidėjo puikus LTOU darbas tvarkantis su situacija. Vienintelis priekaištas dėl krizės būtų Vyriausybei, kad ji nesuformavo oficialios krizės valdymo grupės, kurioje būtų buvę lengviau tarpusavyje dalintis informacija ir bendradarbiauti tvarkantis su situacija“, – tikino ji.
Statistika rodo, kad poreikis užsakomiesiems atostogų skrydžiams yra stabilus ir augantis – šis sektorius 2025 m. pritraukė 954 tūkst. keliautojų – 9 proc. daugiau nei metais anksčiau (2024 m. – 873 tūkst.)
Pasak Ž. Gavelienės, sektoriui pavyko ne tik auginti klientų skaičius, tačiau ir suvaldyti visoje Europoje kylantį kainų augimą.
„Lietuvos organizatorių siūlomų kelionių vidutinė kaina – apie 900 eurų – maždaug 10 proc. brangiau nei pernai. Lyginant tai su visu europiniu kontekstu, tas brangimas tikrai gana nedidelis, o tai nulėmė stipri konkurencija”, – aiškino ji.
Ž. Gavelienė pastebėjo ir naujų, pastaruoju metu pasikartojančių tendencijų tarp lietuvių keliautojų – jie rečiau renkasi atostogauti tradiciškai populiariausiu vasaros sezonu.
„Lietuviai vidutiniškai daugiausia keliavo šalutiniais sezonais – balandį, gegužę, rugsėjį bei spalį. Šiais sezonais keliautojų buvo netgi daugiau nei vasarą. Vasarą per mėnesį jų buvo maždaug po 100 tūkst., o minėtais šalutiniais mėnesiais – nuo 120 tūkst. iki 170 tūkst. keliautojų“, – skaičiais dalinosi Ž. Gavelienė.
„Atsakymo, kodėl taip yra – neturime. Teorija tokia, kad lietuviai, kurie mėgsta keliauti kitais metų laikais, mėgsta savo vasaras leisti Lietuvoje – puikiai praleidžia savaitgalius, naudojasi spa paslaugomis, gal net šoka ant dviračių ir keliauja tuo būdu, į pagalbą pasitelkia keltus“, – sakė turizmo atstovė.
Nepaisant krizių, 2025-ieji buvo rekordiniai Lietuvos oro uostams
Ž. Gavelienė pastebi, kad nepaisant Baltarusijos režimo leidžiamų balionų sukeltų sunkumų, praėję metai Lietuvos oro uostams buvo puikūs – įskaitant ir Vilniaus oro uostą.
„Metiniai rezultatai, nepaisant visų balionų krizių rodo, kad Lietuvos oro uostai turi didžiausią keliautojų srautą iš Baltijos šalių“, – teigė ji.
„Kalbant ne tik apie Lietuvos oro uostus, kurių srautai augo maždaug 8 proc., bet ir Vilniaus oro uostas – kamuojamas balionų ir kitų krizių – augo 6 proc. Tai labai geras rodiklis, bet mano nuomone, jei Vilniaus nebūtų kamavę minėti kontrobandiniai balionai, srautai sostinės oro uoste būtų augę dar 3 proc. daugiau”, – tikino Ž. Gavelienė.
Tiesa, kaip pastebėjo ji, reikia įvertinti ir tai, jog lietuviai nebūtinai į keliones išvyksta per vietinius oro uostus – kai kuriems dėl lokacijos patogesni išvykimai iš Latvijos ar Lenkijos, kiti reisus iš ten pasirenka dėl kainų, o treti tai pradėjo daryti dėl kontrabandinių balionų keliamų rizikų.
„Ne visi lietuviai keliauja per Lietuvos oro uostus. Tie, kurie gyvena šiaurės Lietuvoje – jiems paprasčiau pasiekiama Ryga. Tie, kurie jautresni kainai ir turi tą nuovoką, jie mokyklinių atostogų metu taip pat keliauja iš kaimyninių šalių oro uostų, nes nei latvių, nei lenkų mokyklose atostogų datos nesutampa su Lietuva. Todėl kainos, pasirenkant atostogauti Lietuvos mokyklinių atostogų iš užsienio oro uostų, galima sutaupyti 10-15 proc.“ – tikino Ž. Gavelienė.
„Trečia grupė keliautojų, kurie nesinaudoja Lietuvos oro uostais atsirado šiemet dėl balionų krizės. Žmonės, kurie net gyvena Vilniuje, pasakė sau, kad atostogauti nori, bet Vilniaus oro uoste sėdėti nežada, todėl važiavo į Lenkijos ar net Rygos oro uostus“, – pastebėjo ekspertė.
ELTA primena, kad dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus pernai spalį, lapkritį ir gruodį ne kartą buvo stabdoma ir Vilniaus oro uosto veikla.
Praėjusių metų spalį suintensyvėjus kontrabandinių iš Baltarusijos leidžiamų balionų srautams Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Taip pat buvo uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai. Vis tik siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų siena su buvo atidaryta anksčiau.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
