Pietų Kinijos jūroje slypi milžiniška povandeninė smegduobė, vadinama „Drakono skyle“. Jos šlaitai staigiai leidžiasi beveik 300 metrų žemyn, o gelmėse nebelieka nei deguonies, nei saulės šviesos. Vis dėlto mokslininkai nustatė, kad, atrodytų, neįmanomomis sąlygomis čia egzistuoja gyvybė – tik visiškai kitokia, nei esame įpratę matyti.
„Drakono skylės“ gylis siekia 301 metrą, o plotis – 162,3 metro. Tai viena didžiausių iki šiol užfiksuotų karstinių smegduobių vandenyne. Tyrėjai mano, kad ši įduba susiformavo tada, kai jūros lygis buvo gerokai žemesnis: lietaus vanduo pamažu tirpdė po juo esantį klintį ir išgraužė stačias sienas, primenančias povandeninius laiptus. Vėliau, jūros lygiui pakilus, smegduobė buvo užlieta ir įgavo dabartinę formą.
Išskirtiniausia „Drakono skylės“ savybė – vandens sąstingis. Kadangi anga gana siaura, o sienos itin statžios, natūrali vandenyno vandens cirkuliacija čia beveik nevyksta. Paviršinis vanduo nepasiekia dugno, todėl į gilesnius sluoksnius nepatenka ir šviežias deguonis. Kinijos mokslininkai nustatė, kad deguonies kiekis smarkiai mažėja vos nusileidus nuo paviršiaus ir visiškai išnyksta dar gerokai nepasiekus smegduobės vidurio. Taip vanduo pasidalija į kelias skirtingas zonas, kurių kiekviena pasižymi savita chemine sudėtimi ir skirtingomis gyvybės formomis.
Gyvybė be deguonies ir šviesos
Žemiau nei 100 metrų gylio situacija kardinaliai pasikeičia: nei žuvys, nei dumbliai, nei kiti augalai čia nebegali išgyventi. Tačiau šią nišą užima bakterijos, energiją gaunančios iš cheminių reakcijų.
Pirmojoje giliojoje zonoje, vadinamoje Anoksine zona I, gausu sierą oksiduojančių bakterijų. Du tipai – Thiomicrorhabdus ir Sulfurimonas – sudaro beveik 90 procentų visos mikrobinės gyvybės šiame gylyje.
Dar giliau, daugiau nei 140 metrų gylyje, mokslininkai išskyrė Anoksinę zoną II. Joje nitratų praktiškai nebelieka, o vandenilio sulfido (sieros vandenilio) koncentracija ima didėti. Šiomis sąlygomis bakterijos pereina prie kito medžiagų apykaitos būdo – vadinamojo sulfatų redukcijos proceso.
Pasaulis, pilnas staigmenų
Laboratorijoje mokslininkams pavyko išauginti 294 bakterijų štamus iš mėginių, paimtų iš šios smegduobės. Daugiau kaip 22 procentai aptiktų anaerobinių (be deguonies gyvenančių) bakterijų tipų anksčiau dar nebuvo identifikuoti.
Tyrėjai analizavo ir šioje įduboje gyvenančius virusus. Jie aptiko 1730 skirtingų tipų, daugiausia priklausančių fagams (bakterijas užkrečiantiems virusams), tokioms grupėms kaip Caudoviricetes ir Megaviricetes. Tačiau gilesniuose, visiškai be deguonies esančiuose sluoksniuose virusų bendrija smarkiai pasikeičia: daugelio ten aptiktų virusų nepavyko priskirti jokiai iki šiol žinomai grupei. Manoma, kad šie nežinomi virusai gali atlikti ypač svarbų vaidmenį reguliuojant mikrobinį gyvenimą tokiose ekstremaliose sąlygose.
Netikėtų atradimų pateikia ir kitų pasaulio vietų tyrimai. Pavyzdžiui, pietų Etiopijoje buvo aptiktas itin mažas, vos cukraus kubelio svorio, nykštukinis kurmis – anksčiau mokslui nežinoma žinduolių rūšis.
