Vis daugiau žmonių, ieškodami veiksmingo odos drėkinimo, atsigręžia į ingredientus, atkeliavusius iš Azijos grožio ritualų. Vienas tokių komponentų – baltasis grybas tremela (Tremella fuciformis). Dėl ypač didelės polisacharidų koncentracijos jis geba surišti vandenį raginiame odos sluoksnyje ir padėti ilgiau išlaikyti drėgmę.
Kosmetikoje tremela veikia kaip natūralus humektantas ir neretai lyginama su hialurono rūgštimi. Skirtingai nei kai kurios sintetinės drėkinamosios medžiagos, šis grybas ne tik intensyviai drėkina, bet ir pasižymi apsauginėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Dėl to tremelos ekstraktas vis dažniau naudojamas kremuose, esencijose ir kaukėse, skirtose sausai, dehidratuotai ar brandžiai odai.
Iš kur kilęs Tremella fuciformis?
Tremella fuciformis, lietuviškai dar vadinama baltuoju arba snieginiu grybu, yra valgomas grybas, pasižymintis sniego baltumo spalva ir želė primenančia, lengvai traškia tekstūra. Dėl savitos išvaizdos jis kartais vadinamas „snieginiu grybu“ ar „sniegine ausimi“.
Natūraliai šis grybas auga šiltuose ir drėgnuose Azijos regionuose, ypač Šiaurės Kinijoje. Jis nuo seno naudojamas tradicinėje virtuvėje ir žolininkystėje: dedamas į sriubas, desertus, saldžius užpilus. Azijos tradicijose tikima, kad tremela prisideda prie odos jaunatviškumo ir audinių drėkinimo iš vidaus.
Vakarų kosmetikoje tremela išpopuliarėjo palyginti neseniai ir dažnai pristatoma kaip modernus, augalinės kilmės, intensyviai drėkinantis ingredientas. Kosmetikos formulėse įprastai naudojami tremelos vandens ekstraktai ar polisacharidų frakcijos, įtraukiamos į kremų, serumų, tonikų bei veido kaukių sudėtį.
Kokios yra baltojo grybo savybės?
Labiausiai vertinama baltojo grybo savybė – gebėjimas surišti ir išlaikyti vandenį. Tremelos polisacharidai ant odos paviršiaus sukuria ploną, švelnų sluoksnį, kuris padeda sumažinti drėgmės netekimą ir suteikia odai minkštumo bei glotnumo pojūtį.
Dėl šios priežasties tremela dažnai lyginama su hialurono rūgštimi – vadinamuoju „vandens magnetu“. Reguliariai naudojamas tremelos ekstraktas gali padėti palaikyti odos stangrumą ir elastingumą. Kai raginis sluoksnis gerai sudrėkintas, smulkios linijos ir raukšlelės vizualiai atrodo mažiau išryškėjusios, o oda – lygesnė, pailsėjusi, tarsi „pripildyta“ drėgmės.
Tremela dažnai derinama su emolientais, keramidų kompleksais ar švelniomis rūgštimis – taip stiprinamas odos hidrolipidinis barjeras ir didinamas komfortas. Be to, tremelos polisacharidams priskiriamos antioksidacinės ir raminamosios savybės, kurios svarbios kasdienei odos apsaugai nuo oksidacinio streso bei aplinkos veiksnių.
Nors populiariojoje literatūroje kartais minimi galimi tremelos privalumai bendrai savijautai ar imunitetui, odos priežiūroje svarbiausias išlieka jos vietinis, paviršinis drėkinamasis ir raminamasis poveikis.
Kaip naudoti tremelą kasdienėje odos priežiūroje?
Kosmetikos sudėtyje tremela dažniausiai žymima kaip „Tremella Fuciformis Extract“ arba „Tremella Fuciformis Polysaccharide“ (INCI sąraše). Dažniausiai ji aptinkama priemonėse, skirtose ilgalaikiam drėkinimui: lengvuose serumuose, esencijose, dieniniuose ir naktiniuose kremuose.
Geriausia tremelą įtraukti į rutiną „vandeninguose“ žingsniuose – po toniko ir prieš kremą. Serumas su tremela ypač gerai veikia tepamas ant lengvai drėgnos odos, nes taip lengviau sulaikoma drėgmė raginiame sluoksnyje. Vėliau užteptas kremas padeda sustiprinti komforto pojūtį ir drėgmės išlaikymą.
Sausai ar brandžiai odai tremela ypač naudinga kaukių pavidalu – tiek kreminių, tiek lakštinių. Šis ingredientas dažniausiai yra švelnus ir gerai toleruojamas, todėl dažnai tinka ir jautriai, į raudonį linkusiai odai, jei tik formulėje nėra kitų stipriai dirginančių medžiagų.
Daugeliui žmonių tremela gerai dera su retinoidais, švelniomis rūgštimis ir vitamino C dariniais – ji gali padėti sumažinti tempimo ir sausumo pojūtį, kuris kartais pasireiškia naudojant aktyvesnes priemones.
Ar tremela gali pakeisti hialurono rūgštį?
Tremelos lyginimas su hialurono rūgštimi nėra atsitiktinis: abu ingredientai veikia kaip humektantai, padedantys pritraukti ir sulaikyti vandenį odoje. Baltojo grybo polisacharidai ant odos paviršiaus suformuoja ploną, elastingą sluoksnį, kuris palaiko drėgmės balansą ir suteikia glotnumo bei švelnumo pojūtį.
Vis dėlto tai nereiškia, kad tremela visada gali visiškai pakeisti hialurono rūgštį. Hialurono rūgštis yra itin plačiai ištirta, be to, kosmetikoje naudojamos skirtingos jos molekulinės masės formos: vienos labiau veikia paviršiuje, kitos – kiek giliau odos struktūroje.
Tremela pasižymi kitokiu molekuliniu profiliu, todėl praktikoje geriausi rezultatai neretai pasiekiami tuomet, kai ji naudojama kartu su hialurono rūgštimi. Toks derinys sustiprina drėkinimą ir pagerina komforto pojūtį, ypač sausos ar jautrios odos atveju.
Tremelos ekstraktą galima laikyti natūralia alternatyva arba puikiu papildymu hialurono rūgščiai, ypač tiems, kurie vertina augalinės kilmės, daugiafunkcius ingredientus. Renkantis priemonę verta atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra ir lipidų, keramidų bei švelnių antioksidantų – tokios kombinacijos dažniausiai geriau stiprina odos barjerą nei vien humektantai.
Kam tinka kosmetika su baltuoju grybu?
Priemonės su tremela ypač tinka tiems, kurie po prausimosi jaučia odos tempimą, pastebi šiurkštumą, smulkias sausumo raukšleles arba turi jautrią odą, reaguojančią į temperatūros pokyčius. Baltasis grybas gali padėti greitai sugrąžinti komfortą nepalikdamas sunkumo pojūčio.
Tremela tinka įvairaus amžiaus žmonėms – tai universalus ingredientas, kurį patogu naudoti visais metų laikais. Vasarą jis puikiai pasiteisina lengvose esencijose ar serumuose po apsaugos nuo saulės priemonėmis, o žiemą – tirštesniuose kremuose bei kaukėse, kai oda labiau kenčia nuo šalčio ir sauso patalpų oro.
Nors kai kuriose Azijos šalyse tremela vartojama ir kaip maisto produktas, kasdienėje odos priežiūroje svarbiausia yra jos išorinis naudojimas kokybiškose kosmetikos formulėse. Jei svarstote tremelą vartoti kaip maisto papildą ar dažniau įtraukti į mitybą, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, verta pasitarti su gydytoju.
