Kolumbijoje, Sauolėje, aptiktas seniausias pasaulyje Treponema pallidum – bakterijos, sukeliančios sifilį ir kai kurias lėtines odos infekcijas, – pėdsakas. Šis radinys verčia iš naujo peržiūrėti iki šiol vyravusias mokslines prielaidas apie sifilio kilmę ir evoliuciją.
Nustatyta, kad rastas žmogaus skeletas yra maždaug 5 500 metų senumo. Genetiniai tyrimai parodė, jog šis žmogus buvo užsikrėtęs iki tol nežinomu T. pallidum atmainos variantu. Tai dar labiau papildo ir taip sudėtingą sifilio raidos istorijos vaizdą.
Mokslininkai jau ne vieną šimtmetį ginčijasi dėl treponeminių ligų – sifilio, bejelio, frambesijos ir pintos – geografinės kilmės bei plitimo. Visas šias ligas sukelia Treponema genties bakterijos. Kadangi geriausiai dokumentuotos sifilio epidemijos siejamos su XV amžiaus Europa, ankstyvosios teorijos rėmėsi dviem priešingomis prielaidomis: kad Kristupas Kolumbas sifilį atgabeno į Ameriką arba, priešingai, kad ligą Kolumbui ir jo įgulai perdavė Amerikos žemyno čiabuviai.
Vėlesni DNR tyrimai atskleidė T. pallidum buvimą žmogaus, palaidoto apie 1000 metus po Kr. Čilėje, palaikuose, taip pat kelių žmonių, palaidotų laikotarpiu nuo 350 m. pr. Kr. iki 570 m. po Kr. dabartinės Brazilijos teritorijoje, kauluose. Tai rodo, kad ši bakterija Amerikoje cirkuliavo gerokai anksčiau, nei į žemyną atvyko Kolumbas.
Naujausi tyrimo duomenys paskelbti mokslo žurnale „Science“. Mokslininkams pavyko išskirti iki šiol seniausią žinomą T. pallidum genomą iš vidutinio amžiaus medžiotojo-rankiotojo skeleto, palaidoto Kolumbijoje prieš 5 500 metų. Pagrindinis tyrimo autorius, Lozanos universiteto (Šveicarija) skaičiuojamosios biologijos specialistas Davide Bozzi teigė:
„Mūsų rezultatai nukelia T. pallidum ryšį su žmogumi keliais tūkstančiais metų atgal.“
Sunkumai tiriant treponemas
Atkurti senovinius treponemų genomus yra ypač sudėtinga. Paprastai jų pėdsakai aptinkami tuose skeletuose, kuriuose matyti ryškūs kaulų pažeidimai – ertmės ir skylės, suteikiančios kaulams tarsi kandžių išgraužtą išvaizdą. Tokie pakitimai dažniausiai būdingi vėlyvosioms infekcijos stadijoms.
Vis dėlto 5 500 metų senumo skelete, kuriame rasta T. pallidum pėdsakų, jokių akivaizdžių kaulų pažeidimų neaptikta, nors kituose to paties regiono palaikuose panašūs požymiai buvo pastebėti.
Ištyrę naująjį T. pallidum genomą, kurį pavadino TE1-3, mokslininkai nustatė, kad tai – nuo visų iki šiol žinomų šios bakterijos porūšių linijų nepriklausoma atšaka. Remdamiesi statistine genomų skirtumų analize, jie apskaičiavo, jog TE1-3 nuo šiuolaikinių linijų atsiskyrė maždaug prieš 13 700 metų. Tai leidžia manyti, kad treponemos Amerikoje pradėjo cirkuliuoti tūkstančiais metų anksčiau, nei iki šiol buvo manyta.
Svarbu ir tai, kad naujasis genomas neatsako į klausimą, ar ankstyvosios Treponema linijos, tokios kaip TE1-3, plito lytiniu keliu, kaip venerinis sifilis. Tyrimo bendraautorė, Pietų Metodistų universiteto Dalase (JAV) molekulinė antropologė Elizabeth Nelson pažymėjo:
„Šiuolaikiniai genomų duomenys, kartu su čia pristatomu genomu, neišsprendžia seniai trunkančių ginčų dėl pačių ligos sindromų kilmės, tačiau jie rodo, kad patogeninių treponemų evoliucinė istorija yra labai ilga, o jų įvairovė Amerikoje ėmė formuotis tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo manoma.“
Tuo tarpu Misisipės valstijos universiteto antropologės Molly Zuckerman ir Lydia Bailey, nedalyvavusios tyrime, savo komentaruose pabrėžė, kad šis atradimas, jų vertinimu, „rodo sifilio kilmę Amerikoje, o ne Europoje“.
Jų nuomone, vis senesnių treponemų genomų palyginimas su šiuolaikiniais genetiniais duomenimis gali prisidėti prie veiksmingesnių kovos su sifiliu strategijų kūrimo. Per pastarąjį dešimtmetį ši liga vėl sparčiai plinta visame pasaulyje. Be to, tokie tyrimai padeda geriau suprasti infekcinių ligų istoriją ir jų kaitą.
„Visai įmanoma, kad XV amžiaus sifilis buvo pirma pasaulinė nauja infekcinė liga ir visų vėlesnių – nuo ŽIV/AIDS iki COVID-19 – pirmtakas“, – rašo mokslininkės.
