Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Kodėl mes turime smakrą? Šios mįslės negali įveikti net mokslininkai, ką slepia žmogaus evoliucija?
Mokslas

Kodėl mes turime smakrą? Šios mįslės negali įveikti net mokslininkai, ką slepia žmogaus evoliucija?

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-01-28, 22:15
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Žandikaulio smakras – viena įdomiausių ir iki šiol iki galo nepaaiškintų žmogaus anatomijos mįslių visoje mūsų evoliucijos istorijoje.

Homo sapiens yra vieninteliai šiandien gyvenantys primatai, turintys smakrą. Mūsų artimiausi giminaičiai – neandertaliečiai, denisoviečiai ir kitos išnykusios žmonių rūšys – tokios struktūros neturėjo. Nors mokslinės diskusijos vyksta jau daugiau nei šimtmetį, antropologai vis dar neturi vieningo atsakymo, kodėl būtent mūsų rūšiai išsivystė smakras.

Homo sapiens būdingas aiškiai matomas apatinio žandikaulio išsikišimas – kaulinis smakras. Fosilijų duomenys rodo, kad ši savybė, regis, atsirado gana staiga anatomiškai šiuolaikiniams žmonėms maždaug prieš 200 tūkst. metų.

Nors ši ypatybė labai naudinga paleoantropologijoje atpažįstant šiuolaikinių žmonių palaikus, iki šiol neaišku, kas tiksliai lėmė smakro atsiradimą.

Šiuo metu dažniausiai aptariamos trys pagrindinės bioantropologinės teorijos.

1 teorija: smakras kaip mechaninis sutvirtinimas

Ankstyvieji aiškinimai teigė, kad smakras išsivystė kaip funkcinė reakcija į mechaninę apkrovą. Kitaip tariant, jis galėjo susiformuoti kaip savotiškas sutvirtinimas, padedantis tolygiau paskirstyti kramtymo jėgas apatiniame žandikaulyje.

Iš pirmo žvilgsnio ši logika atrodo įtikinama: tūkstantmečiais kintant mitybai – galbūt dėl įrankių naudojimo ar termiško maisto apdorojimo – galėjo keistis ir sukandimo bei kramtymo jėgos. Tai, savo ruožtu, galėjo skatinti struktūrines adaptacijas, tokias kaip smakras.

Vis dėlto biomechaniniai tyrimai šią idėją gerokai susilpnino. Vis daugiau mokslininkų linksta manyti, kad vien kramtymo apkrova nepaaiškina smakro evoliucijos.

2 teorija: smakras kaip socialinių signalų priemonė

Kita sena hipotezė teigia, kad smakras galėjo atsirasti dėl lytinės atrankos – kaip veido estetikos ar hormoninės būklės signalas. Kai kurie tyrėjai svarsto, jog ryškesnis smakras galėjo rodyti stabilesnį organizmo vystymąsi ar tam tikrą testosterono lygį, o tai būtų galėję daryti įtaką partnerio pasirinkimui ir reprodukcinei sėkmei.

Iš tiesų esama duomenų, kad vyrų ir moterų smakro forma bei dydis gali šiek tiek skirtis. Tačiau tiesiogiai sieti šiuos skirtumus su evoliucine atranka kol kas sudėtinga – tai veikiau hipotezė nei tvirtai įrodytas faktas. Nepaisant to, ši idėja antropologų bendruomenėje ir toliau aktyviai svarstoma.

3 teorija: smakras kaip šalutinis veido „sutrumpėjimo“ produktas

Šiuo metu plačiausiai palaikoma teorija teigia, kad smakras nėra tiesioginis kryptingos atrankos rezultatas, o greičiau šalutinis žmogaus veido evoliucijos pokyčių padarinys.

Ši koncepcija remiasi pastebėjimu, kad atsiradus Homo sapiens, jų veidas, palyginti su ankstesniais homininų atstovais, pamažu tapo mažesnis ir plokštesnis. Ypač sumažėjo žandikauliai ir dantys.

Pagal šį požiūrį smakras nėra savybė, kuri būtų buvusi specialiai „atrinkta“ evoliucijos eigoje. Veikiau tai daugelio kitų veido dalių pokyčių pasekmė. Manoma, kad trumpėjant apatiniam žandikauliui ir veidui labiau „įsitraukiant“ po kaukolės skliautu, žemiausias žandikaulio taškas ėmė išsikišti labiau nei likusi dalis – taip susiformavo tai, ką šiandien vadiname smakru.

Šią idėją papildo ir tyrimai, rodantys, kad žmogaus smakras vaikystėje ir paauglystėje ryškėja veidui augant ir kintant jo proporcijoms.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

VMI. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Lietuva

VMI siunčia svarbią žinią: kai kuriems ali tekti susimokėti daugiau nei tikėjotės

Aurimas Kavaliūnas
2026-02-03
music sheet on music sheet
Menas

Tai įkvepia: latvių dirigentas Andris Nelsonas triumfavo „Grammy“ apdovanojimuose

Karolis Vaickus
2026-02-03
Pasaulis

Makrono saulės akiniai pakeitė akcijų pasaulį per dieną: „iVision Tech“ akcijos šoko beveik 30 %

Karolis Vaickus
2026-02-03
woman lifting barbel
Sveikata ir grožis

Svarbus įspėjimas sportuojančioms moterims: jūsų menstruacinis ciklas veikia traumų sunkumą

Irena Petrauskienė
2026-02-03
Row of vibrant red bushes along a sidewalk.
Sodas ir daržas

Rudenį jis sprogsta spalvomis: vienas gražiausių ir nereikliausių krūmų, kokį galite pasodinti

Karolina Vasiliauskaitė
2026-02-03
black laptop computer
Technologijos

Kritinis įspėjimas „Gmail“ naudotojams: pasitikrinkite, nes galite turėti labai rimtų problemų

Jonas Vainius
2026-02-03

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?