Irano valdžia paskelbė atmetanti naujausius Jungtinių Amerikos Valstijų reikalavimus, kuriais siekiama riboti šalies branduolinę veiklą. Reaguodamas į viešus JAV eksprezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, Irano atominės energijos agentūros vadovas Mohamedas Eslami pabrėžė, jog Teheranas laiko save turinčiu tokias pačias teises naudotis branduolinėmis technologijomis, kaip ir kitos šalys, tarp jų – ir pačios Jungtinės Valstijos.
Pasak M. Eslamio, Irano siekis plėtoti branduolinę programą nėra nelegalus. Jis akcentavo, kad Iranas branduolinę energiją traktuoja kaip civilinės inžinerijos, medicinos, energetikos ir kitų sričių pažangą palaikančią technologiją. Todėl, anot jo, šalis neturi pagrindo atsisakyti savo teisėtų interesų vien dėl spaudimo iš išorės.
Tuo tarpu D. Trumpas, kuris šiuo metu aktyviai reiškiasi savo socialinėje platformoje „Truth Social“, pasitelkė aštrią retoriką. Jis pareiškė tikintis, kad Iranas „greitai sės prie derybų stalo“ ir pasirašys susitarimą, kuris, pasak jo, būtų „sąžiningas, teisingas ir priimtinas visoms pusėms“. Antraip, eksprezidentas užsiminė apie galimą karinės jėgos panaudojimą, primindamas ankstesnius veiksmus kituose geopolitiniuose kontekstuose, pavyzdžiui, Venesuelos atveju.
Vienas pagrindinių Trumpo reikalavimų – visiškas Irano atsisakymas urano sodrinimo. Tokia technologija gali būti naudojama tiek civilinėje energetikoje, tiek ginklų gamyboje. D. Trumpas taip pat paminėjo, kad esamos urano atsargos, pasiekusios didesnio sodrinimo laipsnį, turėtų būti perduotos kitoms šalims, kurios užtikrintų, kad medžiaga nebūtų panaudota kariniams tikslams.
Iranas šiems siūlymams nepritaria, argumentuodamas tuo, kad TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) inspektorių apsilankymai ir vertinimai jau daugelį metų nerodo akivaizdžių pažeidimų, susijusių su branduolinių ginklų kūrimu. Teheranas kartoja, kad jo programa orientuota į energetinius sprendimus bei pažangą taikios paskirties srityse. Šis argumentas dažnai minima Irano diplomatiniuose kanaluose tiek JT tribūnose, tiek dvišalių pokalbių metu.
Nepaisant to, Vakarų šalys, ypač JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, išlieka skeptiškos. Jų atstovai viešai teigia, kad be papildomų saugiklių ir skaidresnės priežiūros Iranas gali turėti technologinį potencialą sukurti branduolinį ginklą, jei tik būtų priimtas politinis sprendimas tai padaryti.
Tarpusavio santykiai tarp Irano ir JAV jau daugelį metų išlieka įtempti. Po to, kai D. Trumpas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš vadinamojo Irano branduolinio susitarimo (JCPOA), kuriuo 2015 metais buvo pasiektas kompromisas tarp Irano ir tarptautinės bendruomenės, derybos dėl naujo susitarimo kelis kartus buvo bandomos atnaujinti, tačiau be esminių proveržių.
Ekspertai situaciją vertina kaip politiškai jautrią ir sudėtingą. Tolesnių derybų sėkmė priklauso ne tik nuo Irano pozicijos, bet ir nuo to, kaip JAV administracija (dabartinė ar būsima) pasirinks elgtis artimiausiu laikotarpiu. Jei pasikartotų spaudimo taktika, tai galėtų dar labiau paskatinti Iraną mažinti skaidrumą ir tęsti programą savo sąlygomis. Kita vertus, grįžimas prie diplomatinių instrumentų tebėra viena iš galimų išeičių, kurią aptaria įvairių šalių tarpininkai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
