Katalonijos ministras prakalbo apie „europietiškesnę NATO“: atėjo metas pokyčiams

Katalonijos vyriausybės ministras Europos Sąjungos ir užsienio veiksmų klausimams Jaume Duch teigia, kad Ispanija pastaraisiais mėnesiais dažnai laikėsi ryžtingesnės pozicijos JAV atžvilgiu nei Europos Sąjunga. Pasak jo, Madridas buvo vienas pirmųjų, viešai kritikavusių Vašingtono sprendimus tarptautinių krizių kontekste.

Ministro vertinimu, Ispanijos laikysena ypač išryškėjo prasidėjus konfliktui su Iranu, kai ministras pirmininkas Pedro Sánchez, anot Duch, buvo vienintelis ES lyderis, tiesiogiai suabejojęs karo kryptimi. Jis tvirtina, kad vėliau panašių nuostatų laikytis ėmė ir daugiau ES šalių.

„Per kelias savaites šią poziciją perėmė dauguma ES valstybių narių, vadinasi, mes buvome labiau įsitikinę savo nuostata“, – sakė Jaume Duch.

ES pozicija keitėsi po signalų iš JAV

Paklaustas, ar ES tokiais klausimais svyruoja, J. Duch teigė, kad Bendrijos pozicija „stipriai evoliucionavo“ per pastaruosius mėnesius. Jo aiškinimu, kai kurie JAV žingsniai privertė Europos sostines iš naujo įvertinti rizikas ir priklausomybes.

Ministras kaip lūžio momentą išskyrė viešus pareiškimus ir spaudimą dėl Grenlandijos, kurie, jo teigimu, „atvėrė akis“ daugeliui Europos vyriausybių. Po to, anot jo, ES valstybių tonas JAV atžvilgiu tapo tvirtesnis, o diskusijos apie strateginę autonomiją įgavo daugiau svorio.

Europa ir NATO: mažiau priklausomybės nuo JAV?

Duch taip pat priminė, kad kritiškesnė Ispanijos pozicija JAV atžvilgiu sulaukė ne tik politinių reakcijų, bet ir spaudimo signalų. Straipsnyje minimas vidinis Pentagono laiškas, kuriame esą buvo svarstoma galimybė stabdyti Ispanijos narystę NATO, jei ši nepritartų raginimams aktyviau remti karo veiksmus.

Anot J. Duch, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte yra aiškiai pasakęs, kad Ispanija vykdo savo įsipareigojimus ir rimtai žiūri į atsakomybes Aljanse. Tuo pat metu ministras kelia idėją apie „europietiškesnę“ NATO, kurioje ES šalys labiau subalansuotų galios centrą ir mažintų priklausomybę nuo JAV sprendimų.

Jis pabrėžė, kad diskusija Briuselyje dėl tokio perskirstymo vis dar atvira ir priklausys nuo to, kokią ilgalaikę kryptį pasirinks JAV. Pasak ministro, pranešimai apie planus išvesti apie 5 000 JAV karių iš Vokietijos Europos valstybėms yra signalas greičiau stiprinti savarankiškus pajėgumus.

Katalonija Briuselyje: arčiau žmonių ir ES kalbų klausimas

Pereidamas prie regioninės politikos, J. Duch teigė, kad katalonai save sieja su Europa, tačiau vis dar jaučia atotrūkį tarp Briuselio ir kasdienių žmonių problemų. Jo nuomone, ES institucijoms tenka pareiga pateikti apčiuopiamus atsakymus dėl būsto, socialinių iššūkių ir klimato kaitos.

Ministro vertinimu, regionai ir savivaldybės gali būti svarbus tiltas, nes jie arčiau piliečių nei centrinės vyriausybės. Jis pabrėžė, kad daugelį Briuselyje priimtų sprendimų praktikoje įgyvendina būtent regioninės valdžios, todėl būtinas glaudus ryšys tarp sprendimų priėmėjų ir vykdytojų.

Kalbėdamas apie santykius su Ispanija, J. Duch akcentavo, kad Katalonijos vidaus politinė padėtis pasikeitė po to, kai regioniniuose rinkimuose prieš kelerius metus nepriklausomybės šalininkai prarado daugumą. Anot jo, dabartinės valdančiosios jėgos labiau remia Katalonijos buvimą Ispanijos sudėtyje, tačiau siekia kuo platesnės savivaldos.

Vienu svarbiausių Katalonijos siekių jis įvardijo katalonų kalbos pripažinimą oficialia ES kalba. Duch teigė, kad Europoje kataloniškai kalba apie 10 000 000 žmonių, todėl, jo manymu, tai suteikia pagrindą siekti oficialaus statuso.

2023 metais P. Sánchez buvo pažadėjęs, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos galėtų būti įtrauktos į oficialių ES kalbų sąrašą mainais į paramą formuojant mažumos vyriausybę. Tačiau, kaip nurodoma, Briuselyje šiam siūlymui iki šiol stinga politinio sutarimo.

„Tam nereikia būti nepriklausomiems, kad ES gautume visas savo teises, ir net manau, kad tai lengviau pasiekti būnant Ispanijos dalimi“, – sakė Jaume Duch.