Greičio kontrolė Lietuvos keliuose vairuotojams vis dar kelia nemažai klausimų. Kada tiksliai suveikia fotoradaras? Ar egzistuoja vadinamoji 10 km/val. „paklaida“? Kaip veikia vidutinio greičio matavimas ir kokios baudos skiriamos už viršijimą? Žemiau pateikiama aiški ir paprastai suprantama informacija pagal Lietuvoje galiojančią praktiką.
Fotoradarai ir vidutinio greičio matavimo sistemos paprastai nefiksuoja labai nedidelio, techninio greičio viršijimo. Praktikoje dažnai laikoma, kad pažeidimas registruojamas tada, kai leistinas greitis viršijamas daugiau nei maždaug 10 km/val. Ši riba siejama su matavimo paklaida, tačiau tai nėra „leidimas“ viršyti greitį – tai tik techninis matavimo aspektas.
Jeigu greitį matuoja policijos pareigūnas (pavyzdžiui, rankiniu radaru ar sekimo būdu), atsakomybė gali būti taikoma ir už mažesnį nei 10 km/val. viršijimą. Dėl to vadinamoji „paklaida“ labiau siejama su automatinėmis matavimo sistemomis, tačiau ir ji nėra universalus ar visais atvejais taikomas principas.
Vidutinio greičio matavimo sistemos skaičiuoja, kokiu vidutiniu greičiu automobilis įveikia visą kontroliuojamą kelio ruožą. Jei apskaičiuotas vidurkis viršija leistiną greitį (įvertinus techninę paklaidą), pažeidimas fiksuojamas automatiškai. Vien trumpai sumažinti greitį atkarpos pabaigoje nepakaks, jeigu didžiąją kelio dalį važiavote per greitai.
Svarbu suprasti, kad „10 km/val. tolerancija“ nėra teisė važiuoti greičiau. Tai tik praktinė riba, iki kurios automatinės sistemos dažniausiai nefiksuoja pažeidimų. Saugiausia strategija – visada laikytis nustatyto greičio.
Lietuvoje taikomos baudos už greičio viršijimą (eurais):
- iki 10 km/val. – įspėjimas arba 15–30 €;
- 11–20 km/val. – 30–90 €;
- 21–30 km/val. – 90–170 €;
- 31–40 km/val. – 170–230 €;
- 41–50 km/val. – 230–300 €;
- daugiau nei 50 km/val. – 300–450 €, galimas teisės vairuoti atėmimas.
Pakartotinių pažeidimų (recidyvo) atveju sankcijos gali būti griežtesnės: skiriama didesnė bauda, gali būti pritaikyta daugiau baudos taškų arba ilgesniam laikui atimama teisė vairuoti.
Didėjančios baudos ir intensyvi greičio kontrolė rodo, kad greitis Lietuvoje laikomas viena pagrindinių eismo saugumo problemų. Todėl, nepaisant kalbų apie „paklaidas“ ar „ribas“, saugiausia ir pigiausia taktika – visada laikytis leistino greičio.
Kaip gražiai viskas sudėliota, tik ne viskas yra taip. Realiai iki 10 km/h nebaudžia niekas nieko. Policijoje žmonių trūksta ir jei jie pradėtų gaudyti visus kas viršijo 5-8 km/h tada policijos kompiuteriai užlūžtų per pusvalandį visoje Lietuvoje. Visam laikui. Reali matematika yra tokia: visi radarai (95%) yra nustatyti +23-25 km/h tolerancija. T. y., jei viršiji 21-24 km/h, realiai niekas taves nejudins. Praktikoje taikau tokį skaičiavimą: leistinas greitis pvz. 60 km/h. Važiuoju +20km/h,+3km/h kuriuos policija minusuoja pažeidėjo naudai, + mano automobilio spidometro paklaida. Paklaida kiekviename auto kitokia. Ta reikia tikrinti su gps. Mano atveju paklaida yra 3km/h,o tai reiškia, kad viską susumavus galiu drąsiai važinėti + 26 km/h visur, net vidutinio greičio ruožuose. Išbandyta per eilę metų-veikia puikiai. Bet tai nereiškia, kad čia reikia išjungti smegenis. Kiekvieno mėnesio pradžioje viešai skelbiama kokios policijos akcijos lietuvoje vyks ir kada. Į tai atsižvelgti būtina. Visiems sėkmės kelyje.
ne psichiatro asistentas, tu jo klientas….
nesamones kalbi, vaziavau apie 63, zenklas 40, automobilis meluoja apie 3km/h plius ju paklaida, gavau bauda virsyjes 18km/h