Kinijoje, archeologiniame Sigo komplekse, aptikti sudėtingi priešistoriniai darbo įrankiai paskatino mokslininkus iš naujo permąstyti nusistovėjusias žmogaus evoliucijos sampratas.
Archeologiniai kasinėjimai Danziankou vandens telkinio apylinkėse atskleidė, kad žmogaus protėviai technologiškai pažangius akmeninius įrankius naudojo jau prieš 160–72 tūkst. metų. Tuo metu dabartinės Kinijos teritorijoje, kaip manoma, vienu metu galėjo gyvuoti keli stambūs homininai: Homo longi, Homo juluensis ir, tikėtina, Homo sapiens.
Gauti duomenys prieštarauja ilgą laiką vyravusiai nuostatai, jog Rytų Azijos senovės žmonės gerokai ilgiau nei Afrikos ir Vakarų Europos gyventojai rėmėsi paprastomis, menkai kintančiomis akmens apdirbimo technologijomis.
„Dešimtmečiais manyta, kad homininai Afrikoje ir Vakarų Europoje demonstravo reikšmingą technologinę pažangą, o Rytų Azijoje dominavo primityvios akmens apdirbimo tradicijos“, – aiškino ekspedicijai vadovavusi Šisia Jan.
Vienu svarbiausių atradimų tapo akmeninis įrankis su kotu – šiuo metu tai seniausias patvirtintas sudėtinių (kompozitinių) įrankių naudojimo įrodymas Rytų Azijoje. Tokie įrankiai jungė akmeninę dalį su medine ar kita rankena, todėl jų gamyba reikalavo planavimo, techninių įgūdžių ir supratimo, kaip padidinti įrankio efektyvumą.
„Jų buvimas liudija apie aukštą Sigo homininų elgsenos lankstumą ir išradingumą“, – pabrėžė vienas tyrimo autorių, Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto mokslininkas Dzianping Jue.
Atradimas taip pat sustiprina prielaidą, kad maždaug prieš 90 tūkst. metų Kinijoje didėjo žmogaus protėvių rūšių įvairovė. Kai kurios iš šių rūšių pasižymėjo didesnės apimties smegenimis, o tai sudarė biologinį pagrindą sudėtingesniam elgesiui ir technologijoms.
Australijos žmogaus evoliucijos tyrimų centro prie Grifito universiteto direktorius Maiklas Petraglia atkreipė dėmesį, kad Danziankou rajone rasta medžiaga rodo: vietos gyventojai taikė sudėtingus smulkių atskaldų ir įrankių gamybos metodus, o šie buvo pritaikomi itin plačiam užduočių spektrui.
„Šios technologinės strategijos, tikėtina, vaidino lemiamą vaidmenį homininams prisitaikant prie kintančių gamtinių sąlygų, būdingų Rytų Azijai tuo laikotarpiu“, – pabrėžė jis.
Tyrimas leidžia teigti, kad ankstyvosios žmonių populiacijos Kinijoje turėjo kognityvinių ir techninių gebėjimų, prilygstančių jų bendraamžiams Afrikoje ir Europoje.
„Nauji duomenys iš Sigo ir kitų radimviečių rodo, kad senovės technologijos Kinijoje apėmė specialiai paruoštus branduolius, inovatyvius retušuotus įrankius ir net didelius pjaunančius instrumentus. Tai liudija kur kas turtingesnį ir sudėtingesnį technologinį peizažą, nei manyta anksčiau“, – apibendrino Šisia Jan.
