Kai kurios katės miegodamos skleidžia juokingus, žmogaus knarkimą primenančius garsus. Dažniausiai tai yra visiškai nekaltas reiškinys, rodantis gilų miegą ir atsipalaidavimą. Vis dėlto nuolatinis ar staiga atsiradęs knarkimas kartais gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis. Todėl svarbu suprasti, kodėl katės knarkia, kada tai laikoma norma ir kada vertėtų sunerimti.
Katės garsėja kaip tikros miego meistrės – jos gali miegoti iki 16 valandų per parą, o užmigti sugeba beveik bet kur ir įvairiausiomis pozomis. Gilaus miego metu kvėpavimo takų minkštieji audiniai gali vibruoti, todėl ir girdimas knarkimas. Tokiais atvejais tai nėra pavojinga ir gydymo nereikia.
Tačiau jei knarkimas kartojasi dažnai, darosi garsesnis arba atsiranda staiga, tai gali reikšti kvėpavimo takų problemą. Viena dažniausių priežasčių – nosies ertmės ar viršutinių kvėpavimo takų praeinamumo sutrikimai. Jie gali būti įgimti arba įgyti, pavyzdžiui, po traumos ar smūgio.
Kai kurioms kačių veislėms knarkimas pasitaiko dažniau. Tai ypač būdinga persų, Himalajų ir kitoms trumpasnukėms katėms. Dėl jų anatominės kaukolės sandaros kvėpavimo takai būna siauresni, todėl miegant oras teka sunkiau. Sunkesniais atvejais kvėpavimą gali apsunkinti ir iškrypusi nosies pertvara, o efektyviausias sprendimas kartais būna chirurginė korekcija.
Knarkimą dažniau patiria ir antsvorio turinčios katės. Papildomi kilogramai didina apkrovą krūtinės ląstai, širdžiai ir plaučiams, todėl kvėpavimas, ypač gulint, tampa sunkesnis. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti subalansuota mityba ir skatinti katę daugiau judėti, nes antsvoris neigiamai veikia visą organizmą.
Staigus knarkimas gali atsirasti ir dėl svetimkūnio kvėpavimo takuose. Kartais tai būna maisto gabalėlis, žolės stiebelis ar mažas daiktas, patekęs į nosies ar gerklės sritį. Tokiais atvejais triukšmingas kvėpavimas dažniausiai prasideda netikėtai ir gali būti lydimas nerimo, čiaudėjimo ar bandymo dažniau ryti.
Nuolatinis knarkimas neretai susijęs su įvairiomis ligomis. Kvėpavimą gali apsunkinti nosies polipai, gleivinės pažeidimai po persirgtų infekcijų (pavyzdžiui, kačių slogos), taip pat gerklės ligos. Knarkimą gali sukelti ir bronchitas, astma ar alerginės reakcijos.
Jeigu knarkimą lydi kiti simptomai – karščiavimas, apatija, sumažėjęs apetitas, vangumas ar išskyros iš nosies, – būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tokie požymiai dažnai rodo virusines ar bakterines infekcijas, kurios be gydymo gali komplikuotis.
Ilgai trunkančio arba reguliariai pasikartojančio knarkimo ignoruoti nereikėtų. Kartais jis gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimus, anemiją, miego apnėją ar kitus rimtesnius susirgimus. Tikslią priežastį gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas, atlikęs išsamią apžiūrą ir, jei reikia, papildomus tyrimus.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Veterinaras įvertina nosies, burnos ir gerklės būklę, patikrina kvėpavimo takus, o prireikus skiria vaizdinius tyrimus. Gydymas gali apimti vaistus nuo infekcijų, alergijų ar astmos, chirurginį polipų pašalinimą, mitybos koregavimą arba svorio mažinimą.
Daugeliu atvejų net ir nedideli pokyčiai – tinkamesnis pašaras, aktyvesnis gyvenimo būdas ir reguliarios profilaktinės apžiūros – padeda sumažinti riziką, kad knarkimas taps rimtos ligos požymiu, ir leidžia laiku pastebėti sveikatos problemas.
