Pavojus po kiekvieno pasivaikščiojimo: kaip iš tikrųjų apsaugoti augintinį nuo erkių?

Atšilus orams ir suaktyvėjus gamtai, erkių sezonas tampa neišvengiamas. Nors dažniausiai kalbama apie riziką žmonėms, didelį pavojų šie parazitai kelia ir šunims bei katėms. Erkės siurbia kraują, sukelia odos sudirginimą ir gali perduoti pavojingas infekcijas.

Augintiniai dažniausiai užsikrečia tokiais susirgimais kaip babeziozė, Laimo liga, anaplazmozė. Kai kurios šios ligos, negydomos ar pavėluotai diagnozuotos, gali baigtis gyvūno mirtimi. Todėl nuosekli ir laiku pradėta apsauga nuo erkių yra ne pasirinkimas, o būtinybė.

Antiparazitinės priemonės: ką rinktis?

Viena populiariausių priemonių – antiparazitiniai lašai ant sprando. Jie užlašinami ant sausos odos keliose vietose ties kaklu ar ties pečiais, kad augintinis negalėtų jų nulaižyti. Veikliosios medžiagos per odą pasiskirsto riebaliniame sluoksnyje ir apsaugo nuo prisikibusių erkių.

Lašai paprastai veikia nuo kelių savaičių iki mėnesio, todėl labai svarbu laikytis gamintojo nurodyto grafiko. Per ilgos pertraukos tarp dozavimų reiškia, kad atsiranda „langas“, kai gyvūnas lieka be apsaugos ir tampa pažeidžiamas.

Kita plačiai naudojama priemonė – antiparazitiniai antkakliai. Jie prisotinti veikliųjų medžiagų, kurios palaipsniui išsiskiria ir dengia gyvūno kailį bei odą. Dalis šių antkaklių gali veikti kelis mėnesius, o kai kurie – net iki pusės metų.

Renkantis antkaklį būtina atsižvelgti į gyvūno svorį, amžių ir rūšį. Per ilgas antkaklis turi būti sutrumpintas, paliekant šiek tiek laisvumo, bet taip, kad gyvūnas jo nenusitrauktų. Jei atsiranda odos sudirgimų, priemonę reikia nedelsiant nuimti ir pasitarti su veterinaru.

Vis dažniau pasirenkamos ir antiparazitinės tabletės. Tai sisteminė apsauga – veiklioji medžiaga veikia per kraujo apytaką ir naikina prisisiurbusias erkes. Tabletės dažnai būna skanėstų pavidalo, todėl dauguma šunų jas lengvai suėda.

Tabletės paprastai veikia nuo vieno iki kelių mėnesių, priklausomai nuo preparato. Tačiau šį būdą visada reikia derinti su veterinaru, nes netinkama dozė gali būti neveiksminga arba net žalinga, ypač mažo svorio ir vyresnio amžiaus gyvūnams.

Antiparazitiniai purškalai tinka kaip papildoma ir greita apsauga, pavyzdžiui, prieš išvykstant į mišką ar į vietoves, kur žinoma didesnė erkių gausa. Purškalas tolygiai užpurškiamas ant kailio, ypač ant kojų, krūtinės ir pilvo srityje.

Purškalų veikimo trukmė paprastai trumpesnė nei lašų ar tablečių, todėl jie tinkamiausi trumpalaikei apsaugai ar kaip priedas prie kitų priemonių. Svarbu saugoti, kad purškiklis nepatektų į akis, nosį ar burną, o patalpoje būtų gera ventiliacija.

Natūralios priemonės ir jų ribos

Dalis šeimininkų ieško natūralesnių sprendimų: eterinių aliejų mišinių, žolinių purškalų ar gintarinių antkaklių. Tokios priemonės dažnai maloniai kvepia ir atrodo švelnesnės, tačiau jų veiksmingumas prieš erkes dažniausiai yra ribotas.

Be to, kai kurie eteriniai aliejai šunims ir ypač katėms gali būti toksiški. Net ir nedidelis netinkamo aliejaus kiekis gali sukelti vėmimą, neurologinius sutrikimus ar kepenų pažeidimus. Todėl prieš naudojant bet kokią natūralią priemonę būtina pasikonsultuoti su veterinaru.

Kasdieniai įpročiai, kurie gelbsti

Net ir naudojant patikimas apsaugos priemones, šeimininko budrumas išlieka labai svarbus. Po kiekvieno pasivaikščiojimo miške, parke ar aukštesnėje žolėje vertėtų kruopščiai apžiūrėti šuns ar katės kailį.

Daugiausia dėmesio skirkite ausims, kaklui, pažastims, kirkšnims, uodegos pagrindui ir tarpupirščiams. Erkės dažnai renkasi šiltas, plonesnės odos vietas, kur jas sunkiau pastebėti. Kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažesnė tikimybė, kad ji spės perduoti ligą.

Apie gyvūnų saugumą verta pagalvoti ir tvarkant aplinką. Reguliariai pjaunama veja, sutrumpinti krūmai, sumažintas aukštos žolės plotas ir surinkti lapai aplink namus sumažina erkių buveinių skaičių.

Jei žinote, kad tam tikros vietovės garsėja didesne erkių gausa, pasivaikščiojimus geriau planuoti saugesniais takais. Venkite tankių krūmynų ir labai aukštos žolės, ypač pavasarį ir ankstyvą vasarą, kai erkės aktyviausios.

Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Pastebėję įsisiurbusią erkę, ją reikėtų pašalinti kuo greičiau. Tam tinka specialus erkės traukiklis arba siauras pincetas. Erkė sugriebiama kuo arčiau odos ir lėtai, tolygiai ištraukiama, nestipriai sukant.

Po pašalinimo vietą būtina dezinfekuoti, o žaizdelę kelias dienas stebėti. Per artimiausias savaites svarbu sekti ir bendrą augintinio būklę: ar nepasikeitė apetitas, ar neatsirado vangumo, karščiavimo, šlubavimo ar patinusių limfmazgių.

Pastebėjus bet kokius nerimą keliančius simptomus, gyvūną būtina parodyti veterinarui. Anksti nustatyta erkių platinama liga dažniausiai sėkmingai gydoma, o laiku parinktas gydymas gali išgelbėti jūsų augintiniui gyvybę.

Nuosekli apsauga nuo erkių, reguliari aplinkos priežiūra ir dėmesingas gyvūno stebėjimas leidžia gerokai sumažinti riziką. Prevencija šiuo atveju yra paprasčiausias ir humaniškiausias būdas pasirūpinti šunų ir kačių sveikata visą šiltąjį sezoną.