Žiemą natūraliai norisi daugiau spalvų ir vitaminų lėkštėje, todėl ranka neretai tiesiasi prie importuotų pomidorų, žėrinčių braškių ar citrusinių vaisių. Vis dėlto mitybos specialistai primena: šaltuoju metų laiku ne visi vaisiai ir daržovės organizmą veikia vienodai palankiai. Kai kurie produktai gali labiau vėsinti, dirginti virškinimo sistemą, būti maistingai skurdesni ar labiau užteršti nei jų sezoniniai atitikmenys. Štai kaip rinktis protingiau.
Žiemą daugelis svajoja apie vasarą primenančius pomidorus, sultingas braškes iš prekybos centro ar kalną citrusinių vaisių ant virtuvės stalviršio. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai paprastas būdas gauti daugiau vitaminų. Tačiau dalis tokių produktų šaltuoju metų laiku gali būti mažiau palankūs: vėsinti organizmą, turėti mažiau maistinių medžiagų ir net kaupti daugiau nepageidaujamų junginių nei sezoninės gėrybės.
Tradicinė kinų medicina maisto produktus skirsto į šildančius, neutralius ir vėsinančius. Pastarajai grupei priskiriami, be kita ko, bananai, braškės ir dalis citrusinių vaisių. Karštomis dienomis jie gali tikti puikiai, tačiau vartojami gausiai ir esant žemai oro temperatūrai gali didinti šalčio pojūtį bei silpninti virškinimo procesus. Vidutinių platumų klimato zonoje žiemą organizmui dažniausiai labiau tinka šilti, termiškai apdoroti patiekalai, turintys šildantį poveikį.
Kita svarbi tema – sezoniškumas. Pietų vaisiai ar tipiškos „vasarinės“ daržovės, kurios žiemą atsiduria parduotuvių lentynose, dažniausiai auginamos šiltesnio klimato šalyse arba intensyviai šildomuose šiltnamiuose. Jos neretai skinamos dar ne visiškai sunokusios, kad atlaikytų ilgą transportavimą, o vėliau gali būti papildomai apdorojamos konservuojančiomis medžiagomis.
Tokios daržovės kaip salotos, špinatai, šiltnamių agurkai ir pomidorai dažnai linkusios kaupti didesnius azotatų ir kitų trąšų likučių kiekius. Svarbus ir laikymo būdas: ne visi vaisiai ir daržovės gerai toleruoja šaldytuvo temperatūrą. Dalis jų šaltyje praranda skonį, aromatą ir net maistines savybes. Tai ypač būdinga pomidorams, agurkams, moliūgams ir bananams. Bulves vėsa taip pat veikia – laikant per šaltai krakmolas greičiau skyla į paprastuosius cukrus, todėl keičiasi jų sudėtis.
Jei tokius produktus valgome tiesiai iš šaldytuvo, ypač nevalgius, žaliuose vaisiuose ir daržovėse esantys rūgštūs junginiai bei pektinai gali papildomai dirginti jautresnę virškinimo sistemą.
Šiuos vaisius ir daržoves žiemą geriau vartoti saikingai
Žiemą ypač verta atsargiau elgtis su pietų vaisiais. Apelsinai, greipfrutai, citrinos, kiviai, mangai, melionai ar bananai natūraliai auga šiltame klimate, todėl, tradicinių mitybos sistemų požiūriu, labiau „vėsina“ nei „šildo“ organizmą. Vasarą jie gali būti idealūs, tačiau žiemą, vartojami dideliais kiekiais, kai kuriems žmonėms sustiprina pojūtį, kad „šalta iš vidaus“, ypač tiems, kurie ir taip greitai sušąla.
Tai nereiškia, kad citrusinių vaisių žiemą reikia visiškai atsisakyti. Jie suteikia vertingą vitamino C ir kitų antioksidantų dozę, o mūsų platumose šaltuoju sezonu neretai būna net šviežesni nei dalis vietinių vaisių, mėnesiais išgulėjusių saugyklose. Svarbiausia – saikas: citrusus verčiau laikyti priedu prie šilto patiekalo ar retkarčiais pasirenkamu desertu, o ne kasdienių pusryčių pagrindu.
Dėmesį patraukia ir vidury žiemos prekybos centruose pasirodančios neįprastai didelės, blizgančios braškės. Dažniausiai jos atvežamos iš šiltesnių šalių, turi įveikti ilgą kelionę ir būna gerokai mažiau aromatingos nei vasarinės. Šaltuoju metų laiku tokios braškės paprastai pasižymi menkesne maistine verte, be to, gali būti gausiau apdorotos augalų apsaugos priemonėmis.
Dažnai geresnis pasirinkimas – šaldytos braškės, įmaišytos į košę ar tirštą glotnutį su pašildytu augaliniu pienu, nei šviežios, tačiau menkavertės „plastikinio“ skonio uogos.
Panaši situacija ir su šiltnamiuose užaugintomis šilumamėgėmis daržovėmis. Žiemą ant stalo neretai atsiduria švieži pomidorai, agurkai, lapinės salotos, špinatai, taip pat šparagai ar kukurūzų burbuolės. Šiuo metų laiku jos dažnai nusileidžia skoniu, turi mažiau vitaminų bei mineralų, o kartu – didesnę tendenciją kaupti azotatus ir pesticidų likučius.
Be to, žalios daržovės, suvalgytos tiesiai iš šaldytuvo, organizmą akivaizdžiai vėsina. Svarbus ir valgymo laikas bei būdas: dideli kiekiai žalių vaisių ir daržovių, ypač nevalgius, gali sukelti virškinimo diskomfortą. Tai vėsos, organinių rūgščių ir gausaus skaidulų kiekio derinys, kurio tuščias skrandis po nakties ne visada priima lengvai.
Žiemą salotos ir žalių daržovių mišrainės dažniau tinka kaip priedas po šilto pagrindinio patiekalo, o ne vietoj jo. Vaisius geriau laikyti kambario temperatūroje ir nevalgyti ką tik išimtų iš šaldytuvo.
Kaip protingai susidėti žiemišką lėkštę?
Užuot visiškai atsisakius spalvų lėkštėje, verta pakoreguoti proporcijas. Šaltuoju metų laiku naudinga mitybą grįsti sezoninėmis šakninėmis ir kopūstinėmis daržovėmis: morkomis, petražolėmis, salierais, burokėliais, bulvėmis, įvairių rūšių kopūstais, taip pat brokoliais, žiediniais kopūstais, porais, moliūgais, ankštinėmis daržovėmis. Šie augalai natūraliai sunoksta mūsų klimate, gerai laikosi sandėliuojami, o patiekti sriubų, troškinių ar keptų daržovių pavidalu iš tiesų padeda sušilti.
Vietoj žalių šiltnamio agurkų ar pomidorų dažniau verta rinktis raugintas daržoves, pavyzdžiui, raugintus agurkus ar raugintus kopūstus. Jie suteikia pieno rūgšties, dalį vitamino C ir naudingų bakterijų, palaikančių žarnyno mikrobiotą.
Daugelyje namų žiemą pasiteisina ir šaldytos daržovės bei vaisiai. Tinkamai paruošti, jie išsaugo didelę dalį maistinių medžiagų, nes paprastai užšaldomi visiškai sunokę. Todėl šaltuoju sezonu tai neretai geresnė alternatyva nei tariamai „švieži“ vasariniai produktai, kurie savaites praleido transportuojami ir sandėliuojami.
Taigi žiemą užtenka šiek tiek pakeisti akcentus: daugiau šiltų, vietinių, termiškai apdorotų patiekalų, šiek tiek raugintų produktų, protingai naudojamos šaldytos gėrybės ir saikingai – pietų vaisių. Tokia lėkštė ne tik suteiks vitaminų, bet ir padės realiai sušilti.
