Vis labiau pasaulyje plintanti tendencija riboti socialinių tinklų prieinamumą vaikams ir paaugliams įgauna pagreitį. Prancūzija, pasekusi Danijos pavyzdžiu, pritarė socialinių tinklų draudimui vaikams iki 15 metų. Šiai iniciatyvai jau pritarė ir prezidentas Emanuelis Makronas.
Pirmadienį žemesnieji parlamento rūmai suderino pagrindines teisės akto nuostatas ir balsavo už projektą: 116 parlamentarų pasisakė „už“, 23 – „prieš“. Toliau įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Senatui.
Jeigu Senatas pritars, jaunesni nei 15 metų paaugliai negalės naudotis tokiomis platformomis kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „X“ ir „Snapchat“. Platformose, kurios būtų pripažintos mažiau rizikingomis, prieiga būtų leidžiama tik gavus tėvų sutikimą.
Atskirai siūloma nuostata taip pat numato riboti mobiliųjų įrenginių naudojimą vyresniosiose mokyklose. Pradinėse ir pagrindinėse mokyklose toks draudimas jau galioja.
Prancūzijos valdžia šią iniciatyvą grindžia vis gausėjančiais įrodymais apie neigiamą internetinio turinio poveikį vaikų psichinei sveikatai. Tai daroma nepaisant technologijų bendrovių deklaracijų, esą jos taiko įvairius apsaugos mechanizmus. Įstatymo projekto autoriai tikisi, kad naujosios taisyklės įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos.
Ankstesnis bandymas įvesti panašius ribojimus 2023 metais žlugo po teismų sprendimų, kuriuose nurodyta, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos teisei. Dėl šios priežasties dabartinė įstatymo projekto redakcija laikoma gerokai labiau išgryninta ir suderinta.
Tuo pat metu kitose šalyse taip pat imamasi griežtų priemonių. Australija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, įteisinusia tokius apribojimus nacionaliniu mastu: 2025 metų gruodį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. Už šio reikalavimo nesilaikymą platformoms gali grėsti iki 50 mln. JAV dolerių baudos.
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pastebimos ir kitos ryškios tendencijos. 2026 metų pradžioje juos netikėtai užliejo nostalgijos banga: vartotojai masiškai dalijosi senomis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir vizualiniais efektais, kurie buvo populiarūs apie 2016 metus.
Kartu vis dažniau kalbama ir apie Z kartos įpročių pokyčius. Dalis jaunų žmonių atsisako muzikos transliavimo paslaugų, tokių kaip „Spotify“, ir grįžta prie MP3 grotuvų. Šie įrenginiai vertinami dėl to, kad juose nėra įkyrių reklamų, o garso lygis išlieka pastovus.
