Lietuvos mokslo tarybos (LMT) suburta ekspertų komanda parengė Gynybos paskirties mokslinių tyrimų Lietuvoje galimybių studiją. Skelbiama, jog joje įvertintas poreikis mokslinių tyrimų gynybos reikmėms bei atlikta išsami mokslinio potencialo analizė apžvelgiant universitetų bei institutų atliekamus tyrimus gynybos arba dvejopos paskirties kontekste.
„Studijoje taip pat pateiktos rekomendacijos nacionalinei gynybos tyrimų programai, kuri skatintų ilgalaikį, tyrimais grįstą potencialo vystymą, apimtų įvairias mokslo sritis ir leistų išnaudoti esamą Lietuvos kompetencijų potencialą. Tokia paskirtinė programa ne tik papildytų tarptautines finansavimo galimybes, bet ir užtikrintų, kad nacionaliniai taikomieji tyrimai kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, stiprintų šalies atsparumą bei gebėjimą savarankiškai kurti gynybos srities inovacijas“, – rašoma pranešime.
„Ši galimybių studija rodo, kad esamos nacionalinės priemonės daugiausia orientuotos į atskirus inovacijų ar technologijų kūrimo etapus, bet nesudaro sąlygų kryptingai finansuoti tyrimus, kurie kurtų tvarią žinių ir technologijų bazę aktualią gynybos reikmėms. Esamos priemonės padeda stiprinti eksperimentavimą, prototipavimą ir testavimą, tačiau labai trūksta finansavimo, skirto žemesnio technologinės parengties lygio (TPL) mokslo rezultatams, kurie būtų orientuoti į ateities pajėgumų kūrimą, todėl šiandienės priemonės neveikia kaip sisteminė tyrimų grandinė“, – cituojama studiją rengusios ekspertų komisijos pirmininkė Rasa Smaliukienė.
LMT teigimu, karo mokslo, kariuomenės specialistų, fizinių ir technologijos, informatikos, aviacijos, inžinerijos, mechanikos, karo medicinos, tarptautinių santykių ir politikos sričių mokslininkų bei kitų ekspertų parengtoje studijoje nustatyta, kad visose gynybai aktualiose srityse Lietuvoje egzistuoja mokslo potencialas, tačiau jis išplėtotas nevienodai, o ryšys su gynybos sritimi nėra tolygus.
„Tokios tyrimų sritys kaip informacinės technologijos, energetika, socialiniai ir humanitariniai mokslai nesunkiai siejami su gynyba arba platesniu saugumo kontekstu, tuo tarpu kitose srityse atliekami tyrimai turi silpną sąryšį su gynyba. Tai atsispindi kietajai gynybos galiai stiprinti reikalinguose tyrimuose, t. y. tyrimai, reikalingi oro erdvės sistemų, optronikos, raketų ir reaktyvinės traukos sistemų, amunicijos, navigacijos, radarų bei simuliacijų technologijoms kurti“, – rašoma pranešime.
„Tam yra ir kita priežastis – tyrimai gynybos reikmėms ilgą laiką nebuvo finansuojami. Lietuvoje nebuvo nei nacionalinio lygmens finansavimo mechanizmų, nei pramonės, kuri turėtų tokių tyrimų poreikį“, – akcentuoja taryba.
Studija buvo parengta, atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) prašymą.
Ekspertų grupę sudarė jos vadovė R. Smaliukienė, Vytautas Bučinskas, Tomas Krilavičius, Gintaras Labutis, Artiomas Magomedovas, Simona Pūkienė, Laurencas Raslavičius, Deividas Šlekys, Pranciškus Vitta, Remigijus Žilinskas bei Nerija Žurauskienė.
Ekspertų grupės stebėtojais buvo Adelbertas Bronkhorstas, Tomas Garuolis, Vytautas Jankauskas, Laimonas Kairiūkštis, Wolfgangas Kochas, Egidijus Papečkys, Andrius Vilkauskas bei Katerina Židonienė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
