Ši žiema Lietuvoje beveik idealiai atitinka klasikinį žiemos paveikslą: spustelėjęs šaltis, dažnos pūgos ir storas sniego sluoksnis daugeliui tapo kasdienybe. Tai ypač džiugina žiemos pramogų mėgėjus, kurie iš sandėliukų traukia slides, pačiūžas ir roges.
Visgi kartu su pramogomis sugrįžo ir mažiau malonus žiemos palydovas – sniego kastuvas. Nors daugeliui jis atrodo kaip įprastas buities įrankis, specialistai perspėja: sniego kasimas anaiptol nėra nekaltas užsiėmimas ir kai kuriems žmonėms gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, sniego kasimas prilygsta intensyviai fizinei veiklai. Tyrimai rodo, kad vos dešimt minučių aktyvaus sniego kasimo gali priversti širdį dirbti beveik maksimaliu pajėgumu.
Papildomą riziką sukelia ir pats šaltis. Žema temperatūra susiaurina kraujagysles, padidina kraujospūdį ir sumažina kraujotaką širdies vainikinėse arterijose. Dėl to organizmas patiria dvigubą apkrovą – tiek nuo fizinio krūvio, tiek nuo nepalankių aplinkos sąlygų.
Nors tiksli amžiaus riba, nuo kurios sniego kasti neberekomenduojama, nėra nustatyta, kardiologai pabrėžia, kad vyresni nei 45 metų žmonės turėtų būti atsargesni. Tai ypač svarbu tiems, kurie kasdien mažai juda ir neužsiima reguliaria fizine veikla.
Didžiausia rizika kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį, diabetą ar antsvorį. Jei prie šių veiksnių prisideda sėslus gyvenimo būdas, sniego kasimas gali tapti pavojingu iššūkiu širdžiai.
Ypač griežtos rekomendacijos taikomos asmenims, kurie jau yra patyrę širdies smūgį ar insultą. Taip pat tiems, kuriems atliktos širdies kraujagyslių operacijos ar angioplastika, sniego kasimas apskritai nerekomenduojamas.
Specialistai pažymi, kad širdies priepuoliai dažniausiai ištinka žmones, kurie įprastai gyvena nejudriai. Staigus išėjimas į lauką ir intensyvus darbas su sniego kastuvu organizmui tampa dideliu stresu, galinčiu baigtis itin rimtomis pasekmėmis.
Medikai atkreipia dėmesį, kad širdžiai tenkantis krūvis kasant sniegą kartais prilygsta net medicininiams krūvio testams. Šaltis, aukštas kraujospūdis ir sunkus fizinis darbas sudaro ypač pavojingą derinį.
Tyrimai rodo, kad šaltis net dažniau nei karštis tampa širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių priežastimi. Todėl žiemos grožis neretai slepia realų pavojų pažeidžiamiems žmonėms.
Jei nėra galimybės paprašyti pagalbos, specialistai pataria sniegą ne kelti, o stumti kastuvu. Toks judesys sumažina apkrovą tiek širdžiai, tiek nugarai ir leidžia dirbti saugiau.
Ne mažiau svarbi ir tinkama apranga. Reikėtų šiltai apsirengti, saugoti galvą ir rankas, o esant stipriam vėjui ar dideliam šalčiui – prisidengti burną ir nosį.
Ekspertai ragina būti itin atidiems savo savijautai. Pajutus krūtinės skausmą, dusulį, padažnėjusį širdies plakimą ar oro trūkumą, būtina nedelsiant nutraukti darbą.
Jei šie simptomai nepraeina arba stiprėja, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sniego kasimas gali palaukti – sveikata ir gyvybė visada turi būti svarbiausios.
