Europos Sąjunga nuosekliai griežtina automobilių taršos reikalavimus, o tai iš esmės keičia automobilių pramonės finansinius srautus. Iki šiol griežti limitai leido tokioms bendrovėms kaip „Tesla“ ir „Volvo“ uždirbti šimtus milijonų iš prekybos emisijų teisėmis, tačiau naujos taisyklės netrukus užbaigs šį „aukso amžių“.
Nepaisydama augančių sąnaudų, Europos Sąjunga ir toliau kelia reikalavimus automobilių išmetamosioms dujoms. Dabartiniai limitai yra tokie griežti, kad jų praktiškai negali atitikti nė vienas tradicinis vidaus degimo varikliu varomas automobilis. Gamintojams taikoma 93 eurų bauda už kiekvieną nustatytą ribą viršijantį CO₂ gramą nuo kiekvieno parduoto automobilio.
Ekspertų vertinimu, bendra potenciali baudų suma, kurią pagal dabartinius rodiklius turėtų sumokėti Europos automobilių gamintojai, siekia apie 15 mlrd. eurų.
Siekdami išvengti baudų 2025 m., gamintojai pradėjo jungtis į vadinamuosius baseinus (grupinės apskaitos sistemas). Įmonės, kurioms grėsė didelės baudos, jungėsi su gamintojais, turinčiais taršos „atsargų“, t. y. gaminančiais pakankamai mažai CO₂ išskiriančių arba nulinės emisijos automobilių. Žinoma, tokia partnerystė buvo apmokama.
Daugiausia iš to uždirbo „Tesla“: vien per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius ji iš emisijų teisių pardavimo gavo beveik 2 mlrd. JAV dolerių. Reikšmingai pasipelnyti pavyko ir Kinijos „Geely“ valdomam „Volvo“ – apie 273 mln. JAV dolerių per tą patį laikotarpį. Palyginimui, per visus 2024 m. „Volvo“ iš šio šaltinio gavo 111 mln. dolerių, o 2023 m. – 102 mln. dolerių.
Taip susiklostė paradoksali situacija: ES teisės aktai, skirti mažinti taršą ir skatinti vietinius gamintojus modernizuotis, praktiškai privertė Europos bendroves mokėti didžiules sumas Amerikos ir Kinijos kompanijoms.
Europos gamintojai spaudžiami, bet baudų kol kas pavyksta išvengti
Nuolat griežtėjantys emisijų reikalavimai ir priverstinės, brangiai kainuojančios investicijos į elektromobilių gamybą daugeliui Europos gamintojų sukėlė rimtų iššūkių. Smuko automobilių gamyba ir pardavimai, gamyklose pradėti darbuotojų atleidimai, įvesti prastovų laikotarpiai.
Į šiuos signalus ES institucijos galiausiai sureagavo. Praėjusių metų kovą nuspręsta, kad baudos už viršytus taršos limitus nebebus skaičiuojamos kiekvienais metais atskirai. Vietoje to jos bus vertinamos trejų metų laikotarpiu.
Toks pakeitimas reiškia du dalykus. Pirma, realus baudų mokėjimas nusikelia dvejiems metams. Antra, gamintojai įgyja galimybę „išlyginti“ perviršines emisijas: jei vienais metais normos viršijamos, per kitus metus, padidinus mažai taršių ar elektrinių modelių dalį, bendras trejų metų vidurkis dar gali atitikti reikalavimus.
Dėl šio pakeitimo „Tesla“ ir „Volvo“ nuo 2026 m. neteks itin pelningo pajamų šaltinio – emisijų teisių. Europos gamintojams nebelieka tokio skubaus poreikio pirkti taršos „kreditų“ iš išorės, nes jie gali bandyti subalansuoti emisijų rodiklius per visą trejų metų laikotarpį.
Praėjusiais metais „Tesla“ pardavinėjo emisijų teises „Stellantis“, „Toyota“, „Ford“, „Mazda“ ir „Subaru“ koncernams. Šiemet, pasikeitus teisinei aplinkai ir sumažėjus skubiam poreikiui, naujų sutarčių kol kas nepasirašyta nė su viena iš šių bendrovių.
