Nors pasaulinės įtampos epicentre pastaruoju metu atsidūrė Grenlandija, Norvegijos karinės žvalgybos tarnyba penktadienį pareiškė, kad Rusija ir Kinija siekia išplėsti savo buvimą Norvegijos Arkties salyne Svalbarde.
Norvegijos žvalgybos tarnyba savo kasmetinėje grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodė, kad, „žvelgiant iš Maskvos perspektyvos, Svalbardo strateginė vieta reikalauja ten palaikyti Rusijos buvimą“.
Antrame pagal dydį Svalbardo mieste Barencburge gyvena beveik vien tik Rusijos piliečiai.
„Yra ženklų, kad Kremlius siekia sumažinti Barencburgo gyvenvietės priklausomybę nuo Norvegijos tiekimo ir transporto infrastruktūros. Reguliarūs Rusijos laivų vizitai uostuose yra vienas iš planuojamų žingsnių šia kryptimi“, – teigė minėta agentūra.
Ji pažymėjo, kad taip pat manoma, jog Pekinas „sieks sustiprinti Kinijos buvimą Svalbarde“.
„Salynas yra strategiškai patogioje vietoje būsimiems laivybos maršrutams ir poliariniams tyrimams, kurie yra labai svarbūs Kinijos, kaip Arkties veikėjos, vaidmeniui įtvirtinti“, – ataskaitoje tvirtino agentūra.
Jos teigimu, Kinijos buvimas Arktyje tampa vis labiau matomas – 2025 m. Arkties vandenyne veikė penki Kinijos mokslinių tyrimų laivai, palyginti su trimis 2024-aisiais ir vienu ankstesniais metais.
Be to, tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Europos dėl Grenlandijos ir Arkties saugumo „gali pasitarnauti tiek Rusijos, tiek Kinijos interesams“.
„Griūvanti“ pasaulio tvarka
Tarnybos vadovas Andreas Stensonesas atskaitoje teigė, kad Maskva ir Pekinas gaus naudos, nes „kenkiama tarptautiniam bendradarbiavimui ir institucijoms“.
„Tokia pat dinamika akivaizdi ir Arktyje. Metamas iššūkis didelei Norvegijos saugumo pamatų daliai, ir mes turime susitaikyti su tuo, kad tokia pasaulio tvarka, kokia ji buvo mums žinoma, griūva“, – dėstė A. Stensonesas.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje, Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas pareiškė: „2026-ieji iki šiol pasižymėjo dideliu neapibrėžtumu.“
Jis ypač atkreipė dėmesį į JAV prezidento Donaldo Trumpo garsiai deklaruojamą norą perimti Grenlandijos kontrolę.
D. Trumpo grasinimai Grenlandijai praėjusį mėnesį įstūmė NATO, kuriai priklauso ir Norvegija, į didžiausią krizę per daugelį metų.
„Negalima paneigti, kad santykiai abipus Atlanto yra labiau nenuspėjami“, – sakė T. Sandvikas.
A. Stensonesas toje pačioje spaudos konferencijoje nurodė, kad Vašingtono veiksmai paveikė Maskvos ir Pekino mąstyseną ir veiksmus.
„Jų manymu, Vakarų vienybė jau pradėjo eižėti, ir jie mato puikias galimybes sustiprinti savo įtaką ir užsitikrinti kontrolę kaimyninėse teritorijose“, – žurnalistams sakė jis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
